Jau pirmosiose savo varžybose jos tapo Europos čempionėmis, vėliau atplaukė pirmos Universiadoje, o prieš kelias savaites triumfavo ir pasaulio čempionate.
– Triumfavote Europos pirmenybėse, vėliau Universiadoje, o metus vainikavo pasaulio čempionių titulas. Kur buvo sunkiausia? Kuri pergalė saldžiausia?
Donata: Kiekvienos varžybos buvo sunkios, lengvų pergalių nebuvo, bet pasaulio čempionatas, aišku, buvo sunkiausias ir svarbiausias. Lengvų pergalių nebūna niekur.
Milda: Pasaulio čempionatas buvo svarbiausias, nes visą sezoną buvome geriausios formos ir padarėme viską, ką galėjome. Buvo nelengva, nes čempionatas vyko visą savaitę, teko susikaupti vis iš naujo.
Donata: Mano nuomonė yra tokia, kad sportininkas užsidirba tiek, kiek yra vertas – kaip ir paprastame darbe.
– Milda, prieš pasaulio čempionatą sakėte, kad daug vilčių nededate. Kodėl taip manėte?
– Medalio, ypač auksinio, tikrai nesitikėjau, tačiau maniau, kad finale būsime.
– Papasakokite apie tą neįtikėtiną finišą. Iš kur atsirado jėgų? Milda, dar ir traumą gavote prieš startą. Ar zelandietės po apmaudaus pralaimėjimo pasveikino?
Donata: Žinoma, visos viena kitą sveikiname. Mildos nuopelnas buvo didžiausias, nes ji vedė į priekį.
Milda: Labai nenorėjau būti antra. Žinojau, kad jeigu liksime antros, tai neišgirsime Lietuvos himno. Tai labai mane motyvavo. Pasaulio čempionatas yra svarbiausios metų varžybos, tad reikia atiduoti save.
– Kaip šventėte titulą?
Donata: Šventėme ramiai, aš aplankiau visus giminaičius ir draugus.
– Kokie jūsų laukia artimiausi startai?
Donata: Apie tai dar negalvojame, nes sezonas jau baigiasi, liko tik kelios lengvo pobūdžio varžybos.
Milda: Manau, kad dabar svarbiausia gerai pailsėti ir kaupti jėgas naujam sezonui. Pirmos rimtos varžybos, Europos čempionatas, vyks gegužę. Jau lapkritį pradėsime treniruotis rimčiau, o vasarį turbūt jau trauksime treniruotis į Pietus.
– Kur panaudosite laimėtą valstybinę premiją?
Donata: Aišku, papildomi pinigai visada malonūs. Kiekviena leisime atsakingai ir taupiai.
Žinojau, kad jeigu liksime antros, tai neišgirsime Lietuvos himno. Tai labai mane motyvavo, – sakė Milda Valčiukaitė.
– Apskritai, ar irklavimo sporto atstovams užtenka valstybės paramos? Jūs jau skinate laurus ir už tai gaunate premijas. Tikriausiai ne visada taip būdavo. Kol jauni sportininkai treniruojasi, jie nieko negauna ir nemažai talentų dėl to gali atkristi. Jūsų tai niekada neatbaidė?
Donata: Prabangiai negyvenu, bet kol kas man visko užtenka. Mano nuomonė yra tokia, kad sportininkas užsidirba tiek, kiek yra vertas – kaip ir paprastame darbe. Negaliu skųstis gaunama parama ir premijomis. Gal tik Mildai buvo kiek sunkiau, nes ji tik dabar perėjo į suaugusiųjų sportą ir anksčiau finansavimo neturėjo. Jai viskas prasideda dabar.
– Per trumpą laiką pasiekėte tris dideles pergales, turbūt jos suteikė daug papildomo dėmesio? Ar žmonės gatvėje jus pažįsta?
Milda: Gatvėje neatpažįsta, bet irklavimo bendruomenėje tikrai mus žino ir tai malonu. Tai mus ir įpareigoja, reikia lygį išlaikyti ir stengtis pakelti.
Donata: Nesiskundžiu dėmesio pertekliumi.
– Ar galima sakyti, kad į varžybas jau vykstate kaip favoritės?
Donata: Manau, kad kiekviename sezone viskas prasideda nuo nulio ir favoritų nelabai būna. Taip, vieni turi daugiau titulų, kiti mažiau, tačiau dirba visi.
 |
| Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė |
– Lietuvoje pastaruoju metu itin išpopuliarėjo plaukimas ir tai įvyko dėl vienos Rūtos Meilutytės pasiekimų, kuri turbūt pasiglemžia daug sporto aistruolių dėmesio ir simpatijų. Nėra kiek pavydu, nes jūs juk irgi esate pasaulio čempionės?
Milda: Man tikrai nepavydu. Nes Rūtos ir pasiekimai didesni, ir rezultatai geresni, galbūt, kai mes tiek skinsim titulų, tada galvosim apie tai. Dabar tokių minčių nėra.
Donata: Pritariu. Rūtos pergalės yra išskirtinės, ji yra didžiulis talentas, atsižvelgus į jos amžių, manau, kad į ją kol kas nėra kam lygiuotis.
– Lietuvoje visada yra aukšto lygio irkluotojų, vienus pakeičia kiti. Kaip manote, kodėl vis atsiranda aukšto meistriškumo irkluotojų?
Donata: Manau, kad prie to prisideda treneriai, tačiau šiuo metu užaugo talentingų ir stiprių irkluotojų karta. Aš irkluoti pradėjau atsitiktinai, buvau bėgikė ir man pasiūlė pabandyti irklavimą – ten ir likau.
Milda: Gimiau irkluotojų šeimoje, tad viską mačiau nuo vaikystės.
Milda: Labai norėjau pabandyti plaukti kartu, man tik buvo baisoka, kad galiu nuvilti Donatą.
– Nuo jūsų pergalių grafiko nedaug šiemet atsiliko ir Saulius Ritter su Rolandu Maščinsku. Ar jaučiate tarpusavio konkurenciją? Vaikinai nenuliūsta, kai už juos geriau pasirodo merginos?
Donata: Mes visada stengiamės vieni kitus palaikyti. Visą sezoną maniau, kad jie yra komandos favoritai. Abiejų porų rezultatai yra aukšti. Pavydo scenų tikrai nebūna.
– Į vieną valtį sėdote tik prieš mažiau nei metus. Kieno tai buvo sprendimas? Ar Donatai nebuvo baisu, kad ją „sodina“ į porą su kur kas jaunesne irkluotoja?
Donata: Nebuvo baisu, nes pasitikėjau Milda, ją ilgai stebėjau ir pati norėjau pabandyti irkluoti kartu. Buvo paskatinimo ir iš federacijos, tačiau pirmosios idėjos turbūt buvo iš mano lūpų. Amžiaus skirtumo nejaučiu – esame lygiavertės.
– Milda, turėjote kitą partnerę (Ievą Adomavičiūtė – red.), su kuria buvote tapusios pasaulio jaunių čempionėmis. Nebuvo gaila palikti savo porininkę?
Milda: Labai norėjau pabandyti plaukti kartu, man tik buvo baisoka, kad galiu nuvilti Donatą. Bet kadangi tai buvo metai po olimpinių žaidynių, pagalvojau – per daug jai nepakenksiu, net jei ir neišeis.
Manau, kad per šiuos metus kaip asmenybė ir sportininkė padariau didžiausią pažangą per visus šešerius sportavimo metus.
– Donata iki tol irklavo vienvietę, ar nebuvo sunku persėsti į dvivietę ir susitaikyti su tuo, kad rezultatai priklauso jau ne vien nuo pačios?
Donata: Aišku, kad skiriasi darbas, tačiau man net smagiau treniruotis dviese, mes pajuokaujame. Krūviai taip pat atrodo ne tokie dideli.
Milda: Vienas žmogus gali daug nulemti šioje srityje, tai nėra tokia didelė komanda kaip keturvietė ar aštunvietė. Aš vienvietę irklavusi esu mažai ir man patinka irkluoti dviese.
Donata: Turime vieną slaptą ritualą, kurio neišduosime.
– Turbūt nemažai laiko praleidžiate kartu, ar draugės esate ir asmeniniame gyvenime? Apskritai, ar sporto pora privalo gerai sutarti ir ne varžybų metu?
Donata: Taisyklių nėra, tačiau mūsų santykiai labiau „darbiniai“, po treniruočių laiko kartu neleidžiame. Juk labai daug kartu praleisti laiko negalime, aš gyvenu Kaune, Milda – Vilniuje. Tačiau, aišku, svarbu gerai sutarti.
Milda: Svarbiausia gera atmosfera ir palaikymas – nereikia būti geriausiomis draugėmis. Labai gerai, kai partnerė tave palaiko ir paskatina.
– Kaip skiriasi valties priekyje ir gale sėdinčios irkluotojos vaidmenys?
Milda: Tai gal priklauso nuo asmeninių savybių. Kai irklavau su Ieva būdavau „pirmasis numeris“, tačiau dabar mano pozicija pasikeitė. Abiejų indėlis yra panašus, o treneriai nusprendžia, kuriai geriau sekasi.
Donata: Milda yra labai ugninga, užsivedanti, tad šiai pozicijai tinka labiau.
– Ką Lietuvos irkluotojams davė naujasis treneris iš Italijos Gianni Postiglione. Koks jis?
Donata: Jis mane įkvėpė daug siekti ir pasiekti. Pakeitė mano požiūrį į sportą, irklavimo ir treniruočių sistemas. Mums visiems labai naudinga, kad jis prisidėjo prie mūsų.
Milda: Pastebiu, kad pernai jaudindavausi kur kas daugiau, tačiau šiemet jau moku geriau tvarkytis.
Milda: Negaliu lyginti, nes taip ilgai nesitreniruoju, tačiau norėčiau, kad jis su mumis liktų, labai svarbi jo patirtis. Aišku, turime trenerius ir Lietuvoje, kurie mus nuolat stebi.
– Abi esate studentės. Kaip sekasi suderinti mokslus ir įtemptas treniruotes? Niekada nebuvo kilęs noras kurį nors dalyką mesti?
Donata: Mesti noro tikrai nėra buvę, tačiau kartais norisi pertraukėlių. Įmanoma suderinti profesionalų sportą su studijomis, tačiau tai nelengva. Pavasario sesijos egzaminus laikau beveik neklausiusi paskaitų, tad kyla sunkumų. Dėstytojai tikrai per daug nepadeda.
Milda: Šiais metais nusprendžiau sustabdyti studijas, ketinu užbaigti pirmą kursą be skolų. Tiesiog sunku viską suderinti.
– Kaip atrodo irkluotojų dienotvarkė – kiek kartų per savaitę treniruojatės?
Donata: Per savaitę? (juokiasi) Po du arba tris kartus per dieną. Jei tenka dvi laisvos dienos nuo sporto per mėnesį arba du – būna šventė.
Milda: Tai naujojo trenerio grafikas – nuo vasario iki rugpjūčio pabaigos turėjome gal penkias laisvas dienas. Žinoma, dabar bus šiek tiek laisviau, tačiau sportuoti reikės kasdien.
– Ar prieš svarbius startus dar labai jaudinatės? Kaip su tuo susitvarkote, gal turite kažkokių ritualų?
Donata: Jaudulys, aišku būna, taip ir turi būti. Labiausiai jaudinausi prieš finalą Pietų Korėjoje. Turime vieną slaptą ritualą, kurio neišduosime.
Milda: Labiausiai jaudinausi prieš Europos čempionatą. Neįsivaizdavau, kaip mes atrodysime tarptautiniame kontekste. Prieš pasaulio čempionatą jau taip nesijaudinau. Pastebiu, kad pernai jaudindavausi kur kas daugiau, tačiau šiemet jau išmoku valdytis.
– Šie metai – pirmi po olimpiados. Ar varžybose turėjote pačias stipriausias varžoves?
Donata: Sunku pasakyti, tačiau po olimpiados priešininkės „atsisijoja“ – vienos nusprendžia kurti šeimas, lauktis vaikų ar tiesiog baigia karjeras, buriasi ir naujos komandos. Tačiau pasaulio čempionate startavo visos šiuo metu stipriausios dvivietės valtys.
– Ar domitės Lietuvos krepšininkų rezultatais Europos čempionate, stebite rungtynes?
Donata: Labai palaikau juos ir linkiu gerų rezultatų. Tačiau dabar neturiu laiko žiūrėti televizoriaus.
Milda: Labai akylai nestebiu. Bet palaikau ir domiuosi, skaitau naujienas.
– Skaitytojai itin domisi, ar turite antrąsias puses?
Donata: Taip turiu.
Milda: Ne, aš neturiu.
