Kelių valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų iniciatyvinė grupė Gedimino prospekte, ties V.Kudirkos aikšte, surengė piketą, kuriuo siekė atkreipti visuomenės dėmesį į žeminančią mokslininko padėtį Lietuvoje ir reikalavo, kad 2017 metų valstybės biudžete būtų numatyta lėšų mokslininkų atlyginimams didinti.
Valstybė be ateities
Į piketą susirinkę mokslo darbuotojai, daugiausia – jauni žmonės, laikė plakatus, kurie skelbė apie jų dabartinę situaciją. Nevengta pabrėžti, kad ir Lietuva gali neturėti ateities, nesirūpindama mokslo žmonėmis ir pačiu mokslu.
Prie piketuotojų sustojęs D.Katkus piktinosi, kad daugiausia Lietuvoje kalbama apie mokytojus ir jų atlyginimus, tačiau, jo nuomone, mokyklų ir mokymo jose lygis esąs prastas. „Mūsų aukštasis mokslas, kultūros mokslas, mokslininkai yra lygis, aukštas lygis, – piktinosi muzikas. – Tai ne atlyginimai, tai elgetų pašalpos, net gėda pasakyti, kad tai pašalpa. Nes pašalpos būna didesnės paprastai normaliame pasaulyje.“
D.Katkus tokį valdžios požiūrį į mokslininkus pavadino susidorojimu su protu ir intelektu: „Šviesių žmonių politikams nereikia, nes šviesūs žmonės supranta, ką jie šneka, netiki visa ta jų, atsiprašant, demagogija.“
O tai, kad iki šiol panašių piketų nebuvo, anot D.Katkaus, tik rodo šių žmonių aukštą kultūros lygį.
Uždirba ir po 100 eurų
Į protestą atėjusi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė ir lektorė Akvilė Naudžiūnienė tikra: dirbti mokslinį darbą, dėstyti universitete jos tikrai neskatina gaunamas užmokestis. Aukštųjų mokyklų asistentų ir lektorių, taip pat institutuose dirbančių jaunesniųjų mokslo darbuotojų atlyginimai 25–30 proc. mažesni už šalies vidurkį. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, 2015 metais jaunesnieji mokslo darbuotojai vidutiniškai uždirbo 450 eurų, aukštųjų mokyklų lektoriai – 440 eurų per mėnesį.
Universitetinis išsilavinimas nesuteikia galimybės gyventi oriai, – sakė A.Naudžiūnienė.
Tačiau A.Naudžiūnienė atvira – tiek uždirba tie lektoriai, kurie dirba visu krūviu, o taip būna ne visada. Tarkim, universiteto dėstytojas gali turėti ir vos ketvirtadalį krūvio, tuomet jo alga sieks viso labo 100 eurų. Todėl tenka dirbti keletą darbų vienu metu, negali koncentruotis vien į akademinį darbą.
„Universitetinis išsilavinimas nesuteikia galimybės gyventi oriai. Šiuos darbus dirbti motyvuoja pats darbas, veikla, kuria užsiimi, darbas su studentais, žinoma. Bet atlyginimas nėra motyvacinis faktorius. Dažniausiai žmonės, kurie renkasi šį darbą, visi vienaip ar kitaip susiduria su šiuo dalyku“, – kalbėjo A.Naudžiūnienė.
Dėl prastos finansinės padėties mokslo darbuotojai emigruoja, traukiasi iš aukštojo mokslo arba yra priversti dirbti keliose darbovietėse.
Mokslas žlunga
Piketo iniciatorė Viktorija Šeina-Vasiliauskienė teigė, kad dėl to aukštasis mokslas žlunga: „Jeigu kris aukštojo mokslo kokybė, kris studijų kokybė, visų specialybių parengimas aukštosiose mokyklose. Ir visa tai leisis žemyn iki mokytojų prastėjančio parengimo, tada vėl žemyn iki vidurinio ir pradinio mokymo. Tai yra grandininė reakcija.“
Mokslininkų atlyginimus didinti 70 procentų numatyta dar 2008-aisiais, tačiau, prasidėjus finansinei krizei, šie įsipareigojimai neįgyvendinti iki šiol. Anksčiau protestais didinti atlyginimus daug kartų reikalavo mokytojai ir policijos pareigūnai.
Palieka kitai valdžiai spręsti
Į piketą atėjęs Rimantas Vaitkus, daug metų pats dirbęs mokslinį darbą, šiuo metu – Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, neslėpė suprantąs, kodėl mokslininkai ėmėsi piketų.
Labai smarkiai atsilieka ŠMM įsisavindama ES struktūrinių fondų lėšas, kelis kartus lyginant su šalies vidurkiu, – teigia R.Vaitkus.
„Kitų metų švietimo ir mokslo sistemos biudžeto augimas yra apie 27 mln. eurų. Žinoma, didžioji dalis lėšų Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) prašymu skirta mokytojų atlyginimų augimui. Bet aš manyčiau, kad reikėtų susidėlioti prioritetus ir iš to didėjimo rasti lėšų padidinti mokslininkų atlyginimus, nes jie tikrai yra labai maži, mes tą žinome“, – kalbėjo R.Vaitkus.
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas nebandė visiškai nusikratyti atsakomybės dėl susidariusios situacijos, vis dėlto akcentavo, kad ŠMM valdė ne socialdemokratų partija.
O ministerijai jis priekaištų turėjo ne vieną: „Labai smarkiai atsilieka ŠMM įsisavindama ES struktūrinių fondų lėšas, kelis kartus lyginant su šalies vidurkiu. Net ir tarptautiniai ekspertai pastebėjo, kad mes labai menkai dalyvaujame tarptautiniuose projektuose. Jeigu lygintume institucijas, tai užsakymai iš ūkio subjektų kai kada skiriasi net dešimtimis kartų. Net ir humanitariniai institutai gali dalyvauti įvairiuose užsakymuose.“
R.Vaitkus teigė, kad Vyriausybės kanceliarija turi ilgus susirašinėjimus su ŠMM, jai siųstus raštus, paraginimus, tačiau dažniausiai tai buvo iš ministerijos pusės tik atsirašinėjimas.
„Aš pats esu mokslininkas, mokslų daktaras ir puikiai žinau, koks tai yra darbas, nes 12 metų atidaviau institutui, paskui aukštojoje mokykloje ir t.t. Tai sunkus, kruopštus, labai atsakingas darbas ir labai menkai apmokamas. Tą problemą reikėtų spręsti neatidėliotinai. Naujoji valdžia išspręs, manau“, – kalbėjo R.Vaitkus.
Pasak R.Vaitkaus, dar praeita Vyriausybė įvedė pataisos koeficientą, pagal kurį buvo specialiai sumažinti mokslininkų atlyginimai palyginti su kitomis sritimis 3,5 proc.
