15min.lt primena skaitytojams, kad šiais metais D.Montvydas tapo absoliučiu nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos lyderiu, o finalo metu pelnė daugiausia žiūrovų simpatijų bei aukščiausius komisijos balus.
Didžiajame „Eurovizijos“ konkurse, kuris šįmet vyks Azerbaidžano sostinėje Baku, D.Montvydas pasirodys antro pusfinalio metu, gegužės 24-ąją. Čia jis mėgins iškovoti teisę dalyvauti „Eurovizijos“ konkurso finale, kuris įvyks gegužės 26-ą dieną.
– Labas, Montvydai. Dėkoju už puikų pasirodymą „Eurovizijoje“ ir už tai, kad tu su profesionaliai atlikta daina atstovausi Lietuvai. Noriu paklausti, ar neplanuoji išnaudoti savo plastiškumo dar labiau? Juk tokių dalykų scenoje pademonstravote su Katerina Voropaj... Ar nevertėtų išnaudoti šio kozirio? (Saulė)
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Donatas Montvydas |
Donatas: Iš principo visus pokyčius, susijusius su pasirodymu „Eurovizijoje“, pakomentuočiau taip – esmę norime palikti tokią, kokia ji yra. Mat už tai nubalsavo žmonės. Turi būti tinkama vieta ir tinkamas laikas, kai to reikia (naudoti akrobates ir pan.), bet šis pasirodymas yra išskirtinis ir jo privalumas būti vienam. Aš manau, kad mes pasiliksime prie esmės, visas dėmesys bus skiriamas vokalui. O į triukus mes žiūrime atsargiai. Mąstome triuką pakeisti į dar įspūdingesnį, bet kol kas neatskleisiu, kas tai bus.
– Ką galvoji apie būsimą aprangą, kai sulaukei šiek tiek kritikos iš mūsų dizainerių? Ar nevertėtų atrodyti kiek ryškiau, kad žmonės įsidėmėtų? Galbūt reikėtų raudono akių raiščio paieškoti (raudona spalva ypač traukia moteris)? Buvo puikiai, norisi dar didesnio PUIKIAI. Tikiu, kad tavo komanda tai pasieks. Kuo didžiausios sėkmės loterijos konkurse! (Saulė)
Visas dėmesys bus skiriamas vokalui. Mąstome triuką pakeisti į dar įspūdingesnį, bet kol kas nesakysiu, kas tai bus.
Donatas: Net apie tuos, kurie laimėjo pirmąsias vietas – Dima Bilanas, Lena – pilna negatyvių komentarų. Gali laimėti, bet tai neapsaugo nuo neigiamų komentarų. Pasakysiu paprastai, kad žmonės, kurie komentuoja, tai daro ieškodami naudos, o dėl dizainerių – kiek žinau, jie mus palaiko. Mes bendraujame.
– Kodėl kelerius metus bandei jėgas „Eurovizijoje“, kol tave išrinko atstovauti Lietuvai – ar tai buvo tavo siekiamybė, ar tau tiesiog patinka dalyvauti įvairiuose konkursuose? (Dovilė)
Donatas: Jei būčiau nelaimėjęs, būčiau, ko gero, dalyvavęs ir kitais metais. Tai – vienintelis projektas, kuriame gali parodyti savo dainas. Jis nevaržo stilistiškai. Nevaržo iš vizualinės pusės – gali liūtus atsivesti. Dalyvauji ir pristatai savo dainą, ji vėliau skamba visus metus. Tai – didžiulė motyvacija.
– Kaip pavyksta sukurti tokius puikius pasirodymus, suderinti idėjas su daina? Ar dėl to, kad viską stengiesi daryti nuoširdžiai ir pajausti, ar dėl to, kad įdedi labai daug darbo? (Dovilė)
Donatas: Nuoširdumas yra toks keistas dalykas... Kuo daugiau nori jo parodyti, tuo nenuoširdžiau viskas atrodo – imi perspausti dalykus. Einu nusiteikęs padaryti geriausia, ką dabar galiu. Viską darau apie tai galvodamas. Kai kuriais momentais įmanoma pranokti save. Iš esmės einama parodyti save tą akimirką.
Gali laimėti, bet tai neapsaugo nuo neigiamų komentarų.
– Ar sulauki rėmėjų? (Lina)
Donatas: Finansavimą tvarko Martynas Tyla, kuris jau buvo „Eurovizijoje“ ir žino visas reikiamas strategijas. Jau kaip nors nuvažiuosime.
– Ar ketinate išleisti dainos „Love is Blind“ studijos versiją? (Olegas)
Donatas: Taip. Mes būtinai pristatysime tai žmonėms viešai. Tikrai ta versija bus, jos reikalauja net „Eurovizijos“ taisyklės. Šiuo metu ruošiame tiek anglišką, tiek rusišką bei lietuvišką dainos versijas.
– Norėčiau paklausti, ar kursi klipą savo dainai, gal jau turi kokių idėjų ir ar jis bus kuo nors ypatingas? (Jolanta)
Donatas: Minčių klipui yra, bet viskas remiasi į finansus. Norisi padaryti tai kokybiškai. Nesinori pafilmuoti ko nors buitine kamera – siekiame, kad klipas atitiktų Vakarų Europos kokybę. Juk jis taip pat atspindės Lietuvą ir bus mūsų vizitinė kortelė.
– Donatai, ar ruošdamasis konkursui naudojiesi psichologo pagalba siekdamas sustiprėti viduje? (Lilija)
Donatas: Negaliu pasakyti, kad žmonės, kurie man padeda, gali būti vadinami psichologais – tokio diplomo jie neturi. Tai yra mano komanda, kuri padeda nurimti, atsipalaiduoti. Taip pat aš lankau kovų menus. Tai yra kvėpavimo pratimai ir fizinis krūvis pagal tam tikrą discipliną. Visi tie dalykai labai susiję su psichologija.
– Kaip įsivaizduoji scenos apšvietimą savo pasirodymo metu? Pastebėjau, kad didžioji dalis atlikėjų „Eurovizijoje“ renkasi mėlyną apšvietimą, ypač jei dainuoja baladę. Norėjau pasiūlyti pasirinkti ką nors įdomesnio, kas labiau išskirtų tavo pasirodymą ir atrodytų originaliau. Pavyzdžiui, neblogai atrodo, kai visa salė nušviečiama auksine, oranžine, raudona spalvomis. (Rokas)
Donatas: Aš galvoju, kad apšvietimas rezultato tikrai nepakeis. Su Martynu diskutuojame, kad tai – muzikinis konkursas. Derinsim pagal dainą ir jos emociją, galbūt ir pasirinksime, tarkime, oranžinę spalvą.
– Donatai, ką manai apie Rusijos atstoves konkurse? Aš manau, kad jos bus visiems didelės konkurentės. (Gintarė)
Donatas: Jos iš esmės nekonkuruoja su niekuo. Jų stilistika, dalyvavimo tikslai visiškai skiriasi nuo kitų. Tai – šou. Aš su jomis nekonkuruoju, nes reprezentuojame visiškai skirtingus muzikinius lygmenis. Klausiausi jų pasirodymo su šypsena. Kai darai tokius kraštutinumus – būni arba viršuje, arba pabaigoje. Pažiūrėsime.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Donatas Montvydas |
– Šių metų „Eurovizijos“ konkurse šalims atstovaus nemažai dalyvių, atliekančių kūrinius savo nacionaline kalba, ypač nemažai merginų, dainuojančių balades. Kaip manai, ar tai, kad dainuoji angliškai, yra tavo privalumas siekiant pasirodyti geriau ir išsiskirti? Esi vyrukas, turi stiprų balsą, atliksi gana dinamišką anglišką kūrinį. (Remigijus)
Donatas: Jei sudainuočiau lietuviškai, dauguma šalių nesuprastų mano kalbos. Anglų kalba, manau, yra tinkama, kad žmonės galėtų suprasti. Tai – tam tikra duoklė Europai. Manau, kad yra vietų ir dainų, kurias reikia dainuoti lietuviškai, bet šiuo atveju, manau, pasirinksime variantą anglų kalba.
– Esi dalyvavęs ne viename dideliame festivalyje, tad tam tikra publika turėtų tave daugmaž žinoti. Kaip manai, ar tai gali turėti įtakos balsuojant už dainą? (Remigijus)
Donatas: Mes nesame slavų žvaigždės. Su Martynu mes dalyvaujame „Naujojoje bangoje“ ir „Slavianskij bazar“. Ne vienų metų įdirbį turi turėti, kad tave įsimintų, bet pėdsakas apie mus jau yra pasilikęs.
– Ar esi žiūrėjęs ar klausęs kitų „Eurovizijos“ dalyvių dainų ar pasirodymų? Jei taip, kokia daina paliko įspūdį? (Remigijus)
Donatas: Tikrai visų pasirodymų nė nežiūrėjau. Koncentravausi ties savuoju pasirodymu. Darbai ir koncertai, noras realizuoti visas mintis neleidžia kol kas viso to žiūrėti. Esu matęs pavienius pasirodymus – prancūzus, vokietę. Stengiuosi daugiau galvoti apie savo pasirodymą, kad nebūtų jokių štampų.
– Ar planuoji keisti savo pasirodymo efektų grafiką? (Romas)
Martynas Tyla: Nuo šiol pagal „Eurovizijos“ taisykles negali naudoti efektinės grafikos. Taip pat atlikėjai negali diktuoti, kaip bus šviečiama, mes tik galime išsakyti kai kuriuos savo pageidavimus. Reikia žinoti, kaip su jais kalbėti, aišku, kartais reikia griežto žodžio. Tikimės, kad vokiečiai bus labai konkretūs. Jie bando paversti „Euroviziją“ vienu bendru gražiu vaizdu.
– Daug kas kalba, kad nacionalinę „Eurovizijos“ atranką laimėjai nesąžiningai ir net kalbos apie tavo apvogtą automobilį buvo tik reklama. Kaip buvo iš tiesų? (Asta)
Donatas: Tokios kalbos yra neišvengiamos. Bet komisijos, žmonių nuomonė buvo vieninga. Man atrodo, kad net žmonės, kurių aš nepažinojau, turėjo vieningą nuomonę. Vieninga nuomonė – nuo profesionalų iki tautos. Kad mes pirkome balsus, tokia nuomonė yra tiesiog absurdiška. Kalbant dar apie plagiatą, pats autorius patvirtino, kad tai nėra plagiatas ir palinkėjo mums sėkmės.
Gali būti kalbų, jog norvegams mes sumokėjome, kad mums patvirtintų, jog tai nėra plagiatas, bet mums pinigų tikrai nepakaktų už tai sumokėti.
Martynas Tyla: Žmonės greičiausiai balsavo todėl, kad jiems patiko daina. Atskleisiu mažą paslaptį: nė vienas atlikėjas Lietuvoje nepirko kortelių ir nebalsavo už save, kad laimėtų „Eurovizijoje“. Tai nepasiteisina tolesniame darbe. Gali būti kalbų, jog norvegams mes sumokėjome, kad mums patvirtintų, jog tai nėra plagiatas, bet mums pinigų tikrai nepakaktų už tai sumokėti.
– Donatai, visi žino, kad „Eurovizijoje“ dalyvauja ir ja domisi daug homoseksualų. Ką manai apie homoseksualius bei transeksualius asmenis ir jų diskriminaciją Lietuvoje? (Romas)
Donatas: Aš pats esu gana taikus žmogus. Aš žiūriu paprasčiausiai taip: jei tai netrukdo man, netrukdo mūsų vaikams, mano artimiesiems, aš paprastai žiūriu. Aš irgi turiu daug visokių pažįstamų ir bendrauju su jais, ir visiškai neskirstau žmonių.
Martynas Tyla: Nedaug yra iš tikrųjų gėjų „Eurovizijoje“. Drąsiai teigiu, kad tai nėra „gėjų vizija“. Žinoma, homoseksualų yra – jie sėdi pirmose eilėse, todėl kuria tokį įspūdį. Galbūt jie yra labiau atsipalaidavę žmonės, todėl kuria savotišką karnavalą, tai smagu. Tačiau manau, kad kokie 97 procentai žiūrovų nėra homoseksualūs. Šiaip ar taip, įdomu, kaip homoseksualams seksis atvykus į Azerbaidžaną. Neabejoju, kad neišvengsime daug įdomių situacijų.
– Laba diena. Sveikinu atlikėją pagaliau pasiekus tikslą. Klausimas: ar turite kokią nors savęs pristatymo taktiką Baku? Tarkime, kažkas vežasi savo šunį (kaip pernai rusas), kažkas šoka ant stalo, kažkas dalija ledus. Ar visgi viešinsite save tiek, kiek to pageidaus žiniasklaida (interviu forma)? (Renata)
Donatas: Bus žmonės, kurie padeda mums psichologiškai, t. y. mūsų antrosios pusės. Tam tikra strategija yra sukūręs Martynas ir mes pagal tą lentelę viską darome. Be to, didžioji scena yra nereali patirtis, keliavimas po tam tikrus strateginius taškus praverčia, nes pamatai, kaip į tave reaguoja. Aišku, neprivažinėsi po visą Europą, bet pakanka tam tikrų strateginių taškų.
Martynas Tyla: Ketiname Amsterdamą aplankyti, tai nėra didžiulės išlaidos. Galima, aišku, niekur nevažiuoti, bet supraskite, atlikėjas gyvena ir po „Eurovizijos“, todėl jis turi įgauti patirties, pajausti užsienietišką sceną, pamatyti, kaip priima žmonės. Pripažinkime, kol kas šią dainą Donatas dainavo tik Lietuvoje. Man labai patiko, kad Švedijoje komisijoje buvo narių ir iš kitų šalių. Važinėjimai po kitas šalis duoda žinių, ką mes teisingai darome, ką neteisingai darome.
– Kaip psichologiškai pasiruoši prieš lipdamas į sceną? Ar jauti scenos baimę? Kokios pirmos mintys būna prieš lipant į sceną ir prieš pradedant dainuoti? (Algirdas)
Donatas: Pirmiausia aš stengiuosi atsiriboti nuo žmonių. Praeini koridoriumi ir esi tarsi aplipęs energetika tų žmonių. Geriau pabūsiu ramybėje vienas kambaryje. Reikia pagalvoti, ką tu nori pasakyti ta daina, kur tu žiūrėsi. Visa tai reikalauja laiko. Būdamas vienas stengiuosi pasinerti į ramybę, atsikratyti baimės ir jaudulio.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Donatas Montvydas |
– Kuris Lietuvos ir užsienio muzikantas labiausiai patinka? (Algirdas)
Donatas: Aš esu truputėlį sėslesnis. Aš žaidžiu krepšinį, bet nemėgstu jo žiūrėti, nebent vyksta olimpinės rungtynės. Matau daugiau naudos pačiam žaisti. Taip ir su muzika. Nevaikštau į koncertus. Žinoma, kolegoms jaučiu didelę pagarbą. Nėra tokių atlikėjų, kuriuos galėčiau išskirti. Nedrįsiu to padaryti. Tiesiog jų yra ne vienas.
– Ar gali papasakoti, kaip vyksta repeticija? (Algirdas)
Donatas: Repeticija vyksta su instrumentais, padedant pedagogui. Atliekame vokalo pratimus, bandome atlikti įvairias užduotis. Be to, su Martynu žiūrime pasirodymų pakartojimus ir bandom daryti išvadas, kokios vizualizacijos klaidos, ko trūksta.
– Ar žaidi kompiuterinius žaidimus ir, jeigu taip, tai kokius? (Algirdas)
Donatas: Visiškai nežaidžiu. Atvirai pasakius, beveik nežiūriu televizoriaus ir nemėgstu knaisiotis po „Google“, pasitikrinu tik savo paštą. Aš tikriausiai esu gamtos žmogus, ne prie technologijų. Prie kompiuterio sėdu tik tuomet, kai reikia sutvarkyti kokius reikalus – tada pramankštinu pirštelius. Vis dėlto nors man prie širdies ir yra tikslieji mokslai, kompiuterija ir internetas manęs netraukia.
– Ar tiki Dievu ir ar vaikštai į bažnyčią? (Algirdas)
Donatas: Matyt, mes kiekvienas turime kažkuo paremtą tikėjimą. Aš tikiu, tik nežinau kuo. Savo viduje turiu savo Dievą. Kai man būna sunku, būnu vienas, mano mintys būna skirtos kažkam aukščiau, ne pačiam sau. Tikėjimas kažkuo aukščiau yra, tai yra faktas. Vaikystėje vaikščiojau į bažnyčią kiekvieną sekmadienį. Eidavome, melsdavomės. Dabar, matyt, toks laikas, kai darbas ima viršų. Bažnyčia dabar retas dalykas man. Tačiau aš nešiojuosi bažnyčią su savimi.
