J.Basanavičiaus gatvėje įsikūręs mobilus kaulų čiulpų donorystės registro punktas – vienas iš akcijos „Būk geras“ renginių, kviečiančių tapti potencialiais kaulų čiulpų donorais. Pasak vienos iš akcijos savanorių Viktorijos Kalaimaitės, akcijos metu šeštadienį nuo 14 iki 18 val. kraujo mėginius davė ir į kaulų čiulpų donorų registrą buvo įtraukti apie 70 piliečių, nors tikėtasi kone dvigubai mažesnio aktyvumo. Ypač aktyviai Lietuvos ir Pasaulio kaulų čiulpų donorų registrą papildė vyrai.
Sklando mitai
V.Kalaimaitės teigimu, neretai žmones nuo donorystės atbaido įvairūs mitai. Esą daugelis žmonių vis dar įsivaizduoja, kad donavimo metu kažkas paimama iš kaulų. Pasak V.Kalaimaitės, pati procedūra yra labai paprasta, tik trunka ilgiau nei įprastai duodant kraujo.
„Kad žmogus užsiregistruotų, t.y. taptų potencialiu donoru, paimami vos trys maži mėgintuvėliai – iš viso 9 ml kraujo. Iš tų trijų mėgintuvėlių nustatomi leukocitų antigenų žymenys – unikalus žmogaus kodas, kuris įtraukiamas į Lietuvos ir Pasaulio negiminingų donorų registrą. Labai svarbu, kad kiekvienas užsiregistravęs tai darytų sąmoningai, nes kada nors jo tikrai gali prireikti. Tada reikės skirti keletą dienų savo brangaus laiko ir gelbėti gyvybę“, – sakė V.Kalaimaitė. Kaulų čiulpų transplantacijos atliekamos tik Santariškių klinikose Vilniuje. Ten donorui prieš transplantaciją atliekami papildomi tyrimai, o donacijos metu paimama apie 300 ml kraujo.
Giminingas donoras – kas penktam ligoniui
Pačiai savanorei V.Kalaimaitei teko akis į akį susidurti su klastinga liga – kraujo vėžiu. Prieš keletą metų susirgus jos seseriai Aurėjai įvyko kone stebuklas – V.Kalaimaitės kaulų čiulpai tiko sesei, ir ji tapo donore. Merginos teigimu, taip nutinka vos vienu atveju iš penkių, kadangi tikimybė, kad tiks šeimos nario – brolio ar sesės – kaulų čiulpai, yra vos 20 proc. „Aš buvau viena iš tų laimingųjų, kuri galėjo padėti, kai susirgo mano sesė. Mums nereikėjo išgyventi to laukimo, ar atsiras donoras, ar neatsiras. Tačiau matėme daug atvejų, kai giminės padėti negalėjo. Kartais liga būna labai ūmi, tad kol ieškomas donoras, pacientas turi ištverti labai sunkų palaikomąjį gydymą – chemoterapiją“, – patirtimi dalinosi V.Kalaimaitė.