Ar nuo šiol Natalija Zvonkė eteryje turės atrodyti ir elgtis gerokai kukliau? Ar televizijų publicistinės laidos, kuriose pozityviai pasakojama apie poligaminius ryšius arba pateikiama šiurpių kriminalinių istorijų, bus baudžiamos administracine tvarka? Ar amerikietiškus veiksmo ir siaubo trilerius nuo šiol matysime tik po 23 valandos?
Pagal Seimo vakar priimtą naują minėto įstatymo redakciją į šiuos klausimus turėtume atsakyti teigiamai. Nuo 6 iki 23 val. jis draudžia skelbti vaikams ir paaugliams epizodus, kuriuose, pavyzdžiui, rodomas sąmoningas turto gadinimas ar naikinimas, skatinamas lytinis geismas, vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai. Taikant įstatymą turės būti ribojama informacija, kuria tyčiojamasi iš žmogaus, agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius, iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės. Trumpiau tariant, šis įstatymas – 20 punktų moralinių siekiamybių ir nedorybių ribojimo rinkinys.
LŽ kalbinti ekspertai mano, kad taikyti tokias nuostatas ir pagal jas riboti viešąją informaciją bus taip sudėtinga, kad net beviltiška.
Subtilūs niuansai
Svarstant įstatymo projektą į Seimą užsukęs Septintosios dienos adventistų bažnyčios pastorius Mindaugas Pikūnas, pats auginantis du vaikus ir su žmona laukiantis trečiojo, LŽ sakė nerimaujantis dėl aplinkos, kurioje auga mažieji Lietuvos gyventojai. „Nežinau, ar tai daroma sąmoningai, bet vaikus užplūsta tiek informacijos, kad jie nepajėgūs jos atsirinkti ir viską sugeria. Gali užaugti karta, kuri priims sprendimus vadovaudamasi ne vertybėmis, o pagal malonumo, gražumo, aistros kriterijus", – sakė jis.
Įstatymą kritikavęs Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad jame kalbama apie tokius subtilius dalykus, kuriuos sunku reglamentuoti. Tačiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys tikino, kad įstatyme numatytas protingumo kriterijus leis išvengti „kraštutinių interpretacijų", kad ribojant nepilnamečiams prieinamą informaciją, pavyzdžiui, nebūtų uždraustos brolių Grimų pasakos.
Devynios auklės – vaikas basas
Ekspertai nelabai supranta, kaip reikėtų taikyti šį įstatymą. „Gerai, kad valstybė aiškiai pasako savo poziciją, bet abejoju, ar įmanoma tokią informaciją kontroliuoti. Valstybė prisiima didelę atsakomybę", – LŽ sakė vaikų psichiatras ir kandidatas į Žurnalistų etikos inspektorius Linas Slušnys.
Jo teigimu, taikydami įstatymą ir nagrinėdami viešąją informaciją Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos inspektoriai neišvengs subjektyvumo ir turės apibrėžti milžinišką kriterijų rinkinį. „Sukursime fantastinę kontrolės mašiną. Abejoju, ar tai yra labai efektyvu", – sakė L.Slušnys. Maža to, apribojusi informaciją per televiziją valstybė vis tiek nesuseks ir neuždraus visų žalingų dalykų internete. „Ar uždrausime ir portalus anglų kalba? Geriau šviesti visuomenę pradedant nuo to, kad televizoriaus žiūrėjimas vaikui yra kenksmingas bet kuriuo atveju", – pareiškė L.Slušnys.
LŽ kalbinta žiniasklaidos ekspertė teisininkė Liudvika Meškauskaitė pabrėžė, kad nepilnamečių apsauga jau anksčiau buvo labai biurokratizuota, paini ir silpnai veikianti. „Nepilnamečių apsaugos iš tiesų nėra, todėl visuomenė pelnytai piktinasi. Seimo nariai mato, kad sistema neveikia, ir bando apsaugą tobulinti, bet nežino, kaip. Įstatymų leidėjai stengiasi viską reglamentuoti, bet taip gyvenime nebūna. Todėl ta jų kosmetinė pataisa „panelės" nepagražins, nes jai reikia rimtesnės intervencijos", – aiškino L.Meškauskaitė. Jos palyginimu, Lietuvoje bus „devynios auklės, bet vaikas vis tiek liks basas".
