Balandžio pradžioje Seimo pirmininkas prabilo apie norą L.Mažyliui skirti Specialią nacionalinę mokslo premiją, o susitikęs su prezidente profesorius sulaukė pažado gauti finansavimą tolimesniems tyrimams.
„Man pažadėta turėti tai, apie ką kiekvienas visada pasvajotų – nedidelę grupelę, kuri tikslingai tyrinės šiuos dalykus. Aš turėsiu visišką laisvę ir niekas man jos nevaržys“, – viešėdamas 15min studijoje balandį teigė L.Mažylis.
„Tada tikėtina, kad laukia, aišku, ne tokios emocinės vertės, bet moksliniai nauji, įdomūs ir patrauklūs ne tik profesionalams atradimai. Aš tikiu, kad jų tikrai dar bus“, – kalbėjo profesorius.
Tačiau kol kas tyrimus L.Mažylis tęsia tik dėl to, kad tam finansų randa Vytauto Didžiojo universitetas.
Premiją aš pamiršau, – sakė L.Mažylis.
„Visi pažadai iš valdžios pusės yra įvykdyti. Aš turiu dviejų žmonių grupę ir mes vaisingai dirbame, o išsiplėsime turbūt tik tada, kai kas nors panorės stoti į doktorantūrą ir ši tema patiks tam žmogui. Tai, ko gero, įvyks po kažkiek laiko. Mano universiteto valdžia ką pažada, tą vykdo, o Lietuvos valdžią gal riboja įstatymų nustatytos tvarkos. Apie tikslinius tyrimus ir tam skiriamą finansavimą kol kas nieko negaliu komentuot, nes nežinau, nemačiau to juodu ant balto“, – 15min penktadienį teigė L.Mažylis.
Apie tai, kad už atrastą Lietuvos nepriklausomybės akto originalą jam galėtų būti skiriama kokia nors valstybinė finansinė premija, profesorius sako apskritai pamiršęs.
„Premiją aš pamiršau, sąžiningai šnekant, kadangi ten nelabai standartiškai buvo suformuluota“, – sakė L.Mažylis.
Pažadėjo Seimo pirmininkas
Apie tai, kad profesoriui turėtų būti skiriama speciali premija, kalbėjo ne bet kas, o Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Pasitarę su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, Lietuvos mokslų akademijos prezidentu profesoriumi Valdemaru Razumu nutarėme, jog L.Mažyliui galėtų būti skiriama Specialioji nacionalinė mokslo premija“, – kovo pabaigoje pareiškė parlamento pirmininkas.
Pasak jo, Specialioji nacionalinė mokslo premija būtų skiriama pirmą kartą šalies istorijoje. Seimo vadovas norėtų, jog profesorius L.Mažylis šiuo apdovanojimu būtų pagerbtas Lietuvos Respublikos Seime.
Jau tuomet užsiminta, kad Specialioji nacionalinė mokslo premija turėtų būti tokio paties dydžio, kaip ir kasmet už mokslo pasiekimus skiriamos mokslo premijos ir siektų 29 640 eurų.
Premijos nuostatai yra, o pinigų – ne
Specialiosios nacionalinės mokslo premijos dydį ir skyrimo nuostatus buvo pavesta rengti Lietuvos mokslų akademijai. Jos prezidentas Valdemaras Razumas tikina, kad teisiškai premija jau galėtų būti teikiama.
„Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas nuostatus patvirtino dar balandžio 18 dieną. Mes nutarėme ją pavadinti Lietuvos pažangos premija ir susitarėme, kad ji gali būti skiriama už išskirtinės reikšmės mokslo ir mokslo taikomosios veiklos rezultatus, plačiai žinomus ir pripažintus Lietuvos visuomenės“, – teigė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas.
Anot V.Razumo, naujos premijos nuostatus reikėjo tvirtinti, nes Lietuvos mokslo premijos L.Mažylis nebūtų galėjęs pretenduoti gauti. Pastarosios teikiamos tik už ilgalaikius mokslo pasiekimus.
„Tokios premijos reikalauja didžiulio mokslinio įdirbio. Profesoriaus L.Mažylio atveju, kai buvo surastas Nepriklausomybės aktas, tai jis dar nėra labai giliai tirtas ir nėra paskelbta didelių mokslinių darbų. Taigi būtų labai sunku tikėtis, kad už rastą dokumentą jam būtų skirta Lietuvos mokslo premija“, – aiškino V.Razumas.
Pagal nuostatus, Lietuvos pažangos premija būtų tokio paties dydžio, kaip ir nuo 1993 m. teikiamos Lietuvos mokslo premijos ir siektų 780 bazinių socialinių išmokų arba 29 640 eurų. Specialioji premija greičiausiai nebūtų teikiama kasmet, o tik išskirtiniais atvejais.
Mokslų akademijos patvirtintuose nuostatuose nenurodyta, kur ir kaip premija turėtų būti teikiama. Ne paslaptis, kad įteikti premiją L.Mažyliui norėtų Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis siekia, kad ceremonija vyktų parlamento rūmuose. Tačiau kol kas dėl to sprendimas nėra priimtas, nes pirmiausia reiktų rasti pinigų premijai išmokėti.
„Lėšas premijoms visada skiria Vyriausybė, tačiau kol kas tokio sprendimo nėra, todėl negalime dar priimti ir paraiškų dėl kandidatų premijai gauti. Ir šiuo atveju reikės universiteto teikimo, dokumentų kopijų ir kitų dokumentų“, – teigė V.Razumas.
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Beržinskas 15min nurodė, kad kol kas sprendimas dėl premijos dydžio ir finansavimo šaltinio nėra priimtas.
„Tikėtina, kad po diskusijų tai bus padaryta per kelias artimiausias savaites“, – teigė jis.
Tyrimų grupė – rudenį
Prezidentės pažadas suorganizuoti L.Mažyliui galimybę tęsti nuodugnius politologinius valstybės kūrimo tyrimus taip pat nėra pamirštas.
Lietuvos Mokslo tarybos pirmininkas Dainius Haroldas Pauža 15min sakė, kad dėl reikminių tyrimų yra kreipusis tiek prezidentūra, tiek Švietimo ir mokslo ministerija.
Paprastai su 100 tūkst. eurų finansavimu mokslo tyrimų grupės dirba trejus metus. Tai čia yra solidus finansavimas per trumpesnį laiką. Tikrai dosnus instrumentas, – teigė D.H.Pauža.
„Tie reikminiai tyrimai, tas instrumentas ir yra tam skirtas, jei valstybės institucijoms prisireikia kažkokių greitų atsakymų, pagrįstų moksliniais tyrimais. Nebūtinai L.Mažylis laimės, nes tai nėra vardinis konkursas, ar jis aplikuos, tačiau toks instrumentas bus kuriamas konkurso tvarka“, – teigė D.H.Pauža.
Pasak jo, konkursas greičiausiai bus skelbiamas rudenį.
„Surinkome temas, dabar jas peržiūrės Vyriausybė valstybės strateginių tikslų atžvilgiu, ar tie poreikiai dera. Tada peržiūrės moksliniai ekspertai ir bus skelbiamas konkursas. Konkursinis finansavimas yra skaidrus. Mokslininkai turės įrodyti, kad jie geriausiai išpildytų temą, nurodyti, kas tai darys, ką tikisi pasiekti“, – nurodė Lietuvos mokslo tarybos vadovas.
Pasak jo, pagal šį reikminį tyrimą metų trukmės tyrimui ketinama skirti 150 tūkst. eurų finansavimą.
„Paprastai su 100 tūkst. eurų finansavimu mokslo tyrimų grupės dirba trejus metus. Tai čia yra solidus finansavimas per trumpesnį laiką. Tikrai dosnus instrumentas“, – teigė D.H.Pauža.
Vytauto Didžiojo universitete dirbantis profesorius L.Mažylis išgarsėjo Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos archyve suradęs Vasario 16-osios Akto originalą.
Iš pradžių ne visi patikėjo, kad surastas dokumentas tikrai originalus, tačiau netrukus Vokietijos Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad jos archyve aptiktas dokumentas yra 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Tarybos nutarimas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.
Paaiškėjo, kad šis dokumentas diplomatiniame archyve, bylų grupėje, pavadintoje „Baltijos provincijų ateitis: Lietuva“, saugomas nuo 1959-ųjų ir jį galėjo apžiūrėti bet kas. L.Mažylio teigimu, bylose taip pat rastas 1917 metų gruodžio 11-osios nepriklausomybės aktas su 19 signatarų parašais. Šiame akte buvo minima glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga. Užsimenama, kad L.Mažylis iš Vokietijos parsiveža ir daugiau intriguojančių rezultatų, kurie virs naujais planais ir tyrimais.
