Kaune posėdžiai vyksta greičiau
Socialdemokratas, LSDP frakcijos Vilniaus taryboje vadovas Marius Skarupskas pusiau juokais, pusiau rimtai žada merui dovanų įteikti bilietą į Kauną.
Esą antrajame Lietuvos mieste sostinės vadovas turėtų ko pasimokyti. Visų pirma – kaip reikia vesti tarybos posėdžius. M.Skarupsko duomenimis, Kauno taryba šių metų kovo 28-osios posėdyje sugebėjo apsvarstyti net 80 klausimų, o posėdis tęsėsi vos pusantros valandos. Trumpiausias posėdis šios kadencijos Kauno tarybos posėdis vyko pusvalandį pernai rugsėjo 27 d., per jį apsvarstyta 18 klausimų.
Ir nėra taip, kad Kauną valdytų viena politinė jėga: iš 41 tarybos nario valdantiesiems priklauso 25 – 17 visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ atstovų, 4 Liberalų sąjūdžio nariai ir 4 socialdemokratai. Opozicijoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) (13 narių) ir visuomeninis judėjimas „Kitokia Lietuva“ (3 nariai). Tačiau nemaža dalis sprendimų Kaune priimama bendru sutarimu, nes į tarybą jie ateina labai išsamiai išnagrinėti komitetuose.
Vilniaus taryboje iš viso dirba 51 politikas. Valdančiajai daugumai priklauso mažiausiai 31 Liberalų sąjūdžio (15 frakcijos narių), TS-LKD (8), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) (4) ir „Lietuvos sąrašo“ (4) atstovų. Valdantiesiems paprastai linkęs pritarti ir su Liberalų sąjūdžiu išrinktas Markas Adamas Haroldas bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos trys nariai, kurie anksčiau priklausė koalicijai, bet prieš Seimo rinkimus pasitraukė.
Tačiau situacija sostinės tarybos posėdžiuose kitokia – itin dažnai jie baigiasi po kokių keturių valandų ne išnagrinėjus visus darbotvarkės klausimus, o dėl to, kad nebelieka kvorumo. Meras linkęs dėl to kaltinti opoziciją, kurios atstovai esą užsiima skaičiavimais ir, jeigu nelieka 26 valdančiųjų, palieka salę arba nedalyvauja balsavime. Tad merui belieka pasakyti: „Nėra kvorumo, posėdis baigtas“.
Mokytis galėtų ir investuotojus pritraukti
Posėdžių metu netrūksta tuščių diskusijų, kurios gaišina laiką net ir sprendžiant iš pažiūros paprastus klausimus. Kritikos R.Šimašiui negaili ir kolegos koalicijoje, ypač iš kitų partijų. Klausimai tarybai pateikiami neradus sutarimo dėl sprendimo valdančiosios koalicijos viduje, komitetuose.
„Reikia nupirkti merui bilietą į Kauną, kad pasimokytų posėdžių vedimo, užsienio investuotojų pritraukimo, ką daro Kaunas dabar puikiai, procesų greitumo savivaldybėje. Pradedant nuo kelių ir baigiant visu kitu Kaunas pasistūmėjo į priekį. Ir „Žalgirio“ arena ten, ir stadionas turbūt greičiau ten bus, ir Mokslo ir technologijų populiarinimo centras bus“, – vardijo M.Skarupskas.
Reikia nupirkti merui bilietą į Kauną, kad pasimokytų posėdžių vedimo, užsienio investuotojų pritraukimo, procesų greitumo savivaldybėje, – sakė M.Skarupskas.
Apie tai, kad Kaunui pastaruoju metu sekasi geriau, socialiniame tinkle „Facebook“ pasisakė ir opozicijai atstovaujantis Lietuvos laisvės sąjungos narys Miroslavas Monkevičius.
„Praėjus dvejiems metams po 2015 m. savivaldos rinkimų reikia pagaliau tapti atviriems patiems sau ir viską įsivertinti iš naujo: be emocijų, be bereikalingo negatyvo, be asmeninių priešpriešų, į viską pasižiūrėti kaip įmanoma objektyviau. Tai – sunku, bet labai reikalinga.
Jei pasižiūrėsime į miestą atidžiau, turėsime pripažinti: tikrai, miestas tvarkosi. Investuotojų daugėja, bendra nuotaika gerėja, miesto gatvės ir šaligatviai gražėja, miestiečių pasididžiavimas savo miestu auga kaip ant mielių. Svarbiausia – miestiečiai jaučiasi miesto šeimininkais, kurie žino, kad jų išrinkta valdžia dėl jų padarys ir padaro viską, netaupydami nei laiko, nei energijos, nei savo reputacijos. Su tuo ir pasveikinkime Kauną“, – netikėtai savo įrašą baigia buvęs Vilniaus tarybos sekretorius, kai miestui vadovavo Artūras Zuokas, M.Monkevičius.
R.Šimašius su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu per šiuos dvejus metus oficialiai nėra susitikę, tačiau įvairiuose susitikimuose, anot Vilniaus savivaldybės, matosi ir bendrauja.
Pykdo saviškius
Liberalų partneriai koalicijoje piktinasi ir dėl to, kad klausimai tarpusavyje nėra tinkamai aptariami arba lyg ir sutartiems dalykams nepritariama. M.Skarupskas neslepia taip pasijutęs, kai tris kartus teko pristatyti klausimą dėl turizmo (vadinamojo pagalvės) mokesčio, tačiau jam taip ir nebuvo pritarta.
Meras, anot M.Skarupsko, neįsiklauso ir į pačios pozicijos nuomonę. O ir opozicija esą yra stipri, tai buvusio mero A.Zuoko komanda, valdžiusi miestą ketverius metus, tad moka ir paklausti, ir klausimą atidėti.
„Man truputį asmeniškai skauda dėl turizmo mokesčio klausimo, kur investavau begales laiko į jo politinį pristatymą, svarstymas buvo tris kartus, nes vis kažkam netiko, bet galiausiai sprendimas nebuvo priimtas. Nėra nuoseklumo: meras dėl 2 mln. eurų iš užsienio turistų balsuoja prieš, bet tam pačiame posėdyje balsuoja už mokesčio vaikų darželiuose didinimą, kas sudarys 800 tūkst. eurų. Arba meras balsavo už lauko kavinių nuomos kainos didinimą, kas sudarys 200 tūkst. eurų, man rodos. Kažkaip bandoma savo miestiečius „nuskausminti“, o ne iš turistų tuos pinigus surinkti“, – kalbėjo M.Skarupskas.
Vilniaus meras yra sulaukęs ir premjero Sauliaus Skvernelio pašaipos – esą be nupjautos tujos daugiau nieko R.Šimašius per dvejus metus ir nenuveikė. Metinės darbų ataskaitos meras kol kas nepateikė. Jis tai turėtų padaryti artimiausiame tarybos posėdyje kitą savaitę.
