„Daugelį metų atkakliai dirbau, kad Lietuvoje būtų mažiau žmogaus teisių pažeidimų, kad pažeidžiami ir negalintys apsiginti žmonės sulauktų pagalbos ir būtų apgintas jų orumas. Šiandien su manimi, susirgusia sunkia liga, pasielgta taip, kad turėjau rinktis – leistis įbauginama ar gintis. Mano sveikata neleidžia kariauti – ir to nenoriu“, – rašė Dovilė Šakalienė.
Moteriai diagnozuotas metastazavęs skydliaukės vėžys, kuris, pasak jos, tiesiogine prasme maitinasi stresu.
„Tačiau raginama šios situacijos sukrėstų bičiulių ir artimųjų, mėginsiu apginti save. Antradienį, sausio 5 dieną, 14 val. Žmogaus teisių stebėjimo instituto įgaliotas dalininkas Arūnas Pemkus mane informavo, kad prieš Kalėdas, tuo metu, kai Nacionaliniame vėžio institute man buvo taikomas radioaktyvios terapijos kursas dėl metastazavusio skydliaukės vėžio, įvyko dalininkų susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas pašalinti mane iš instituto direktorės pareigų“, – situaciją komentavo moteris.
Į jos prašymą paaiškinti tokio sprendimo priežastis jokio aiškaus motyvo esą nebuvo pateikta.
„Ponas Pemkus man pateikė pasiūlymą iki sausio 6 dienos pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Teisiškai tai reiškia, kad atsisakau man priklausančių socialinių garantijų. Ponas Pemkus perspėjo, kad, jei nesutiksiu to padaryti, nuo sausio 6 dienos būsiu atleista“, – tęsė D.Šakalienė.
Paklausus kokiu pagrindu, ji esą buvo patikinta, kad bus surastas tinkamas straipsnis.
„Suprantu, kad institutui gali reikėti pokyčių. Aš sąžiningai ir iš visų jėgų dirbau instituto labui nuo 2004 metų pavasario, kai buvau pakviesta jį kurti ir auginti. instituto steigėjo teises iš Atviros Lietuvos Fondo perėmusiam Henrikui Mickevičiui, pirmajam Instituto direktoriui, išvykus gyventi į JAV, Institutas liko su keliais šimtais tūkstančių litų skolų. Sugebėjau ištraukti Institutą iš skolų, atnaujinti ir išplėsti komandą nuo 4 iki 12 žmonių“, – vardijo pasiekimus D.Šakalienė.
Mano supratimu, tiek metų darbo ir jėgų šiam institutui atidavusį žmogų išmesti į gatvę sunkios ligos metu yra žiauru ir nesuvokiama, – nuoskaudų neslėpė moteris.
Būtent ji parengė pilietinės visuomenės rėmimui skirtą „EEA Grants NVO“ programą, kuri leido Institutui atsidurti paramos teikėjų gretose.
„Visus savo darbo metus institute buvau giriama ir sulaukdavau tik teigiamo savo darbo vertinimo. Šią vasarą man buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys. Gydytojai neabejojo, kad daugelis metų viršvalandžių bei nuolatinis stresas darbe ženkliai prisidėjo prie ligos išsivystymo. Operacijos metu paaiškėjo, kad liga išplitusi, vėžys metastazavęs. Gavau radioaktyvų gydymą“, – pasakojo D.Šakalienė.
Dėl tokios nuo moters nepriklausančios force majeure, be abejo, ji negalėjo būti pakankamai darbinga ir naudinga institutui tiek, kiek būtų norėjusi.
„Jei nenorima manęs toliau matyti kaip instituto lyderės ir vadovės, norėčiau, kad būtų atsisveikinta civilizuotai, nežeminant manęs. Mano supratimu, tiek metų darbo ir jėgų šiam institutui atidavusį žmogų išmesti į gatvę sunkios ligos metu yra žiauru ir nesuvokiama“, – nuoskaudų neslėpė moteris.
„Jei Žmogaus teisių (!) stebėjimo institutas taip gali pasielgti, tai kuo tada galima pasitikėti šioje visuomenėje, kaip tada žmonės gali pasitikėti žmogaus teisių gynimo organizacija, kuri turėtų būti etikos ir žmogiškumo standartas?“ – kelia klausimus D.Šakalienė.
Tikisi, kad atsikvošės
Sunkiai sirgdama ir turėdama šeimą moteris negali sau leisti tiesiog trenkti durimis ir pasirašyti paslaugiai įteiktą prašymą išeiti „savo noru“. Ji vis dar tikisi, kad instituto dalininkai atsipeikės ir pasielgs civilizuotai.
„Savo ruožtu, linkiu instituto komandai visokeriopos sėkmės darbuose. Absoliuti dauguma jo darbuotojų yra sąžiningi žmonės, puikūs profesionalai ir nuoširdžiai stengiasi prisidėti prie visuomenės, kurioje būtų apsaugotos kiekvieno mūsų teisės bei laisvės, kūrimo. Pati – kol būsiu gyva – toliau skirsiu savo psichologines bei teisines žinias, žurnalistinę ir dėstymo patirtį bei visas jėgas mažinti pakantumą smurtui, abejingumą ir pasyvumą; ugdyti empatiją, kuri itin svarbi gydant mūsų visuomenę nuo smurto epidemijos; didinti pagrindinių teisių ir laisvių išmanymą, pilietinį sąmoningumą“, – užbaigė D.Šakalienė.
Sprendimas brendo seniai
Vienas ŽTSI dalininkų – viešųjų ryšių kompanijos „Integrity PR“ valdybos pirmininkas Arūnas Pemkus 15min penktadienio vakarą tvirtino, kad D.Šakalienės atleidimo nereikėtų sieti su liga, esą šis sprendimas brendęs jau seniai.
„Dalininkai dar prieš dvejus metus pradėjo organizacijos peržiūrą. Gaila, kad ne visi jie yra Lietuvoje, todėl viskas užsitęsė. Dalis pokyčių įvyko, dalis planuojama įgyvendinti 2016-aisiais metais“, – penktadienio įvykio priešistorę prisiminė A.Pemkus.
Anot jo, tuomet pradėta ir vadovybės peržiūra. „Su Dovile pasikalbėta, aptarti tam tikri dalykai, o dalininkai tuomet nebuvo priėmę bendros pozicijos, todėl nusprendė stebėti situaciją dar metus“, – teigė A.Pemkus.
Sergamumo biuletenius ji ėmė kelis kartus, paskui grįžinėjo dirbti. Vis dėlto tai nebuvo pagrindinė priežastis, buvo vienas iš faktorių, bet tikrai nebuvo pagrindinė priežastis, – tikino A.Pemkus.
Vėliau, pasak pašnekovo, dalininkai nusprendė, kad moterį atleisti iš darbo – ne pats geriausias metas ir nukėlė diskusijas dar kartą. Tačiau atėjo metas, kai šitaip tęstis esą nebegalėjo.
„Bandėme sušvelninti situaciją, bet kaip bet kurioje įmonėje, nevyriausybinėje organizacijoje tam tikri pokyčiai turi vykti ir jie įvyko“, – teigė jis.
A.Pemkus, paklaustas, ar iš tiesų siūlė D.Šakalienei iš darbo išeiti savo noru, pripažino šį faktą, tačiau tvirtino, kad tai padaryta jos pačios labui: „Jei nori įsidarbinti kitur, tai dėl atleidimo kyla problemų“, – sakė ŽTSI dalininkas.
Jis taip pat teigė, kad moters liga nebuvo lemiamas faktorius, atleidžiant ją iš darbo: „Sergamumo biuletenius ji ėmė kelis kartus, paskui grįžinėjo dirbti. Vis dėlto tai nebuvo pagrindinė priežastis, buvo vienas iš faktorių, bet tikrai nebuvo pagrindinė priežastis“, – 15min tikino A.Pemkus.
