Parlamentarė aiškina nenorinti cenzūruoti žiniasklaidos, tik sudaryti sąlygas daugiau dėmesio skirti pozityviems dalykams. Kartu ji aiškino, kad pataisas pateikė norėdama užbėgti už akių bandymams kur kas griežčiau riboti žiniasklaidą, o tokių kalbų sako girdinti Seime. Tačiau neįvardina, nei kokie tai siūlymai, nei kas jų autoriai, tik pastebi „matanti tokias tendencijas“.
„Žiniasklaidos cenzūra yra absoliučiai neigiamas dalykas ir žodžio laisvės neproporcingas ribojimas būtų absoliučiai neigiamas dalykas. Ši pataisa skirta tam, kad mes turėtumėm balansą tarp teigiamos ir neigiamos informacijos. Aš nesakau, kad jūs turite kažko nerašyti ir juolab nenoriu žiniasklaidai diktuoti turinio. Šita pataisa nėra skirta uždrausti informuoti apie neigiamus reiškinius mūsų visuomenėj, nes mes turime turėti pozityvios informacijos, nes kitaip mūsų visuomenė iš esmės jaučiasi bejėgė, beviltiška“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė D.Šakalienė.
Pasak jos, viešoji erdvė daro didelė įtaką visuomenės psichikos sveikatai, o Lietuvoje šie rodikliai – itin prasti.
„Esmė ta, kad mūsų visuomenės psichikos sveikatos rodikliai labai prasti, o vienas iš labai svarbių visuomenės psichikos sveikatą lemiančių veiksnių – viešoje erdvėje pateikiamos neigiamos informacijos, „violent media“ (smurto informacija), kiekis.
Manau, kad ši pataisa galėtų atverti duris ramiai, racionaliai ir moksliniais duomenimis grįstai diskusijai, ką mes galime padaryti, kad būtų daugiau pozityvios informacijos“, – kalbėjo parlamentarė.
„Aš labai noriu to pokalbio, to bendradarbiavimo, bet jei iš žiniasklaidos pusės nepavyks pasiekti bendro supratimo, kodėl to reikia, jei norime su mūsų visuomenės psichologine gerove padaryti kažką gero, jei tai bus vien tik pasipriešinimas – aš atsiimsiu šitas pataisas, nes tikslas nėra sukelti karą“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Taip pat ji sakė iš kai kurių kolegų Seimo narių girdinti „daug radikalesnių, sakyčiau, labai gąsdinančių minčių, ką čia reikėtų daryti su ta žiniasklaida“.
„Tai iš esmės aš tomis pataisomis noriu užbėgti už akių bandymams riboti žiniasklaidą ir atidaryti duris ramiam susitarimui, kaip mes galėtume padėti žiniasklaidai proporcingai duoti tą informaciją, šalia tos neigiamos informacijos duoti daugiau pozityvios, ir kartu padėti žurnalistams, kurie nori pranešti daugiau teigiamos informacijos, apsiginti prieš savininkų sakymą, kad daugiau „klikų“ (paspaudimų) generuoja, kai parašai, kad kažkam žarnas paleido, o ne kai kaimo šviesuolis subūrė bendruomenę“, – kalbėjo Seimo narė.
Klausiama, kokius siūlymus dėl žiniasklaidos ribojimo ji girdėjo iš kolegų, ir kurių, D.Šakalienė atsakė: „Aš jau matau tokias tendencijas, (sakoma) kad žiniasklaida elgiasi kaip nors netinkamai, ją čia reikėtų apriboti ir taip toliau. Aš sakau, gal mes eikime tuo keliu, ne riboti, o paskatinti galimybę duoti daugiau pozityvios informacijos.“
„Aš labai tikiuosi, kad nėra ruošiami jokie kiti (projektai), bet kalbos ir tendencijos yra. Seime yra įtampos ir iš kitos pusės, daug tokio pykčio dėl to, kad žiniasklaida tam tikrus neigiamus dalykus labai kokybiškai, tiksliai ir labai atvirai ir tiesmukai praneša ir raportuoja. Aš manau, kad jūs tai darote gerai ir reikia tai daryti“, – pasakojo Seimo narė.
D.Šakalienė kartu su frakcijos kolegomis Zenonu Streikumi ir Robertu Šarknicku registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuria žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją.
Parlamentarai siūlo nustatyti, kad informavimo priemonės turinyje „turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos“. Pataisomis numatoma, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“.
