Su iš Vilkaviškio kilusiu Žygimantu, praėjus kiek daugiau nei parai po nelaimės, susitikome Šventosios paplūdimyje. Vaikinas jau trečius metus studijuoja Lietuvos karo akademijoje, tad drąsos, ryžto bei bebaimiškumo jam netrūksta. Vasaras jis leidžia pajūryje, kur atlieka gelbėtojo pareigas. Nors per ketverius metus yra išgelbėjęs dvi dešimtis gyvybių, pastaroji nelaimė jį sukrėtė. Tą dieną gelbėtojų stotyje Žygimantas nebudėjo, kaip pats teigia – ilsėjosi. Laiką leido šalia veikiančiame vandens motociklų nuomos punkte.
Vis prisimenu tą berniuką, kurį išgelbėjau. Jis šaukė: „Mama, mama“.
„Negaliu atsigauti. Sunkiai miegojosi. Vis prisimenu tą berniuką, kurį išgelbėjau. Jis šaukė: „Mama, mama“. Negalėjau kartu paimti ir jo mamos. Sukrėtė gal dėl to, kad pats turiu dešimtmetį brolį. Po visko puoliau skambinti savo tėvams ir broliui, klausti, ar jie saugūs, ar viskas gerai“, – kaip stipriai paveikė tie lemtingi rugpjūčio 7-osios vidurdienio įvykiai, 15min atskleidė akivaizdžiai susigraudinęs Žygimantas.
Pirmas išgelbėtas vaikas
Tai pirmasis Žygimanto iš vandens sėkmingai ištrauktas vaikas. Vieno, skendusio pernai Monciškėse, gyvybės išgelbėti Žygimantui nepavyko – berniukas nuskendo.
Kalbėdamas su žurnaliste, Žygimantas vos tramdė ašaras, buvo paniręs savose mintyse. Tačiau dieną po nelaimės jau vėl sėdėjo paplūdimyje. Laisvu nuo gelbėtojų darbo metu Žygimantas padeda vandens motociklų nuomos punkto savininkui. Šis punktas įsikūręs prie pat Šventosios gelbėtojų stoties, apie 300 metrų nuo nelaimės vietos.
Tą akimirką, kai prasidėjo masinis skendimas, vaikinas nuleidinėjo vieną Palangos vandens motociklų klubui priklausantį vandens motociklą į jūrą. Kai staiga rėkdamas jo link parbėgo pažįstamas poilsiautojas Tomas (vardas pakeistas): „Žygi, varyk!“. Žygimantas suprato, kad skęsta žmonės. Sėdo ant vandens motociklo ir lėkė Tomo nurodyta kryptimi. Iki vietos plaukė apie minutę ar dvi.
„Atplaukęs pamačiau vaiką ir jo motiną vandeny. Skendo du žmonės. Bangos blaškė. Buvo per didelės. Ant motociklo sunku užsikelti du žmones. Šiaip ne taip pasiėmiau vaiką. Bandžiau pasiimti ir mamą, niekaip nepavyko. Ji žiūrėjo jau į niekur. Vis panirdavo. Rankos iškeltos, bandė kažką daryt, bet... Buvo ties riba. Nepavyko... Partempiau berniuką į krantą. Jis buvo šoke. Rėkė: „Mama, mama!“. Grįžau atgal į jūrą. Mamos jau neradau...“ – sunkiai žodžius dėliojo jaunuolis.
Į krantą partempė dar keturis žmones
Grįžęs į skendimo vietą, Žygimantas pamatė du savo kolegas gelbėtojus su dar dviem vienu metu skendusiais poilsiautojais.
„Vienas gelbėtojas – Mantas, buvo išmetęs ratą, bet taip pat jau neparplaukė pats į krantą. Tiesa, dar reagavo. Pasiėmiau gelbėtoją į parankę, gelbėjimo rate buvo skendęs žmogus. Šis buvo pasimetęs, šoke. Bandžiau plaukti, pats nukritau nuo motociklo. Numušė banga. Maniau, pradėsiu skęsti. Šiaip ne taip priplaukiau prie motociklo, pasiėmiau vėl juos. Nuplaukėme į krantą. Motociklo vairą laikiau viena ranka, kita – gelbėtoją. Šis laikė ratą su skendusiu žmogumi. Mantas – rimtas gelbėtojas, krante jam pagalbos neprireikė. Vėliau priėjo ir padėkojo man“, – toliau įvykius dėstė Žygimantas.
Apsisukęs vaikinas vėl grįžo į jūrą: skendo, anot jo, antrasis gelbėtojas – Valdas, kuris gelbėjo dar vieną skendusią moterį. Abu jie, anot Žygimanto, jau nelabai orientavosi aplinkoje, buvo pasimetę.
„Partempiau juos abu į krantą. Poilsiautojai ėmė rėkti, kad kažkas dar vandenyje yra. Nuplaukiau, pamačiau išgelbėto berniuko mamą. Kūnas buvo išniręs iš vandens, moteris buvo be sąmonės. Supratau, kad vienas jos neišvilksiu. Nesugebėsiu ir jos laikyti, ir su motociklu plaukti. Grįžau į krantą, pasiėmiau gelbėtoją Mantą. Atplaukėme, jis įšoko į vandenį, apsikabino moterį. Parvilkau abu į krantą. Parnešėme keturiese moterį į krantą. Padėjo dar du poilsiautojai. Sausumoje ėmė ją gaivinti. Gaivino ilgai. Gal valandą. Deja...“, – teigė Žygimantas.
Ramino ir nuskendusiosios seserį
Išgelbėtas berniukas tuo metu sėdėjo džipe. Pervargęs Žygimantas nuėjo iki jo, paklausė, kiek šiam metų. Berniukas atsakė: „Dešimt“. Abu jie apsikabino. Žygimantas susigraudino. Teko jam raminti ir nuskendusios moters seserį, taip pat buvusią paplūdimyje. Jaunas vaikinas atlaikė daug – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tačiau tiek jis, tiek abu gelbėtojai – Mantas ir Valdas, kitą dieną jau darbavosi paplūdimyje.
Paklaustas, kiek truko visas šis gelbėjimo procesas, vaikinas negalėjo atsakyti – gal 15 ar 20 minučių. Pasak Žygimanto, gelbėtojams priklausantį vandens motociklą, kuris visuomet paruoštas stovi ant kranto ar vandenyje šalia gelbėtojų stoties, gelbėtojai gali naudoti kada tik prireikia. Tačiau šįkart jis taip ir liko stovėti nepajudintas. Šventosios gelbėtojų vadas Arūnas Pocius nusprendė su vienu iš gelbėtojų sėsti į džipą ir važiuoti masinio skendimo vietos link, o ne prie šalia buvusio vandens motociklo. Kitas gelbėtojas – Mantas, tuo metu buvo poste arčiau nelaimės vietos.
„Be vandens motociklo šioje situacijoje nieko nebuvo galima padaryti. Jei man vadas būtų liepęs šokti į bangas ir gelbėti be motociklo, nebūčiau šokęs. Beprasmiška. Nors prieš metus dar šokau. Tiesa, tuomet skendimas vyko prie pat kranto. Sušoko trys gelbėtojai, susikabinę rankomis. Pasiekėme žmogų. O dabar viskas vyko labai toli nuo kranto“, – situaciją įvertino vaikinas.
Įgėlė gelbėtojų vadui
Istoriją savomis akimis 15min sutiko papasakoti keturi paplūdimyje tuo metu buvę poilsiautojai: Tomas (vardas pakeistas), Jonas, Elijus ir Juozas. Pliaže ne vieną vasarą leidžiantys vyrai negailėjo aštrios kritikos Šventosios gelbėtojų vadui A.Pociui. Anot jų, Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas, kuris pats lekia į jūrą, nepaiso nieko, yra atsidavęs darbui, sukūrė stiprią gelbėjimo tarnybą, o A.Pocius tą reputaciją gadina.
„Jei ne Žygis su gelbėtojams nepriklausančiu vandens motociklu, galėjo ir 7 aukos tą dieną būti. Jei A.Pocius būtų gelbėtoją Valdą vežęs prie vandens motociklo, o ne į nelaimės vietą, būtų viskas gerai. Iškart keli vandens motociklai būtų išplaukę. Tik to ir reikėjo“, – įsitikinęs įvykių liudytojas Jonas, 15 metų besivažinėjantis vandens motociklais.
Gelbėtoją Žygimantą pažįstančio Tomo teigimu, rugpjūčio 7 d. Baltijos jūra buvo banguota, bet raudonos vėliavos kelti nereikėjo. Maudytis buvo pavojinga, bet nedraudžiama.
„Pamačiau, kaip iš gelbėjimo stoties išbėgo Pocius su vienu darbuotoju. Ėmėme klausinėti, ar kas skęsta. Mums buvo įsakyta nesikišti. Neva tai susitvarkys patys. Kai įjungė džipo švyturėlius, supratau, kad „ragas“. Bėgau prie jūros ir liepiau Žygiui, kuris tuo metu nuleidinėjo vandens motociklą į vandenį, varyti. Mano nuomone, Pocius su gelbėtoju turėjo važiuoti prie savojo, gelbėtojų, vandens motociklo, būtume jį įmetę į vandenį ir visi būtų likę tą dieną gyvi ir sveiki, nes skendimas vyko toli, už bangų mūšos zonos“, – Jonui pritarė ir 27-erius metus šioje Šventosios vietoje atostogaujantis Tomas.
Nuo kranto nesimatė nieko
Pasak trečiojo liudytojo – Elijaus, važiuojant tuos 300 metrų džipu nuo gelbėtojų stoties iki masinio skendimo vietos, išgelbėti žmonių nebuvo jokių šansų. Nuo kranto net nesimatė, kur vyksta skendimas. Atvykęs į vietą, pasak įvykių liudytojų, džinsus vilkėjęs, sportinę avalynę avėjęs ir gelbėjimo liemenės nedėvėjęs A.Pocius užsilipo ant džipo stogo ir ėmė vadovauti. Niekas, kas buvo vandeny, anot įvykio liudytojų, negalėjo girdėti nė žodžio.
„Žygis kursavo pirmyn ir atgal iš skendimo vietos į krantą. Tuomet pribėgo poilsiautojas Juozas. Padėjome jam į jūrą nutempti kitą vandens motociklą. Jis išplaukė į nelaimės vietą. Juozui pritrūko laiko labiau padėti“, – patikino Tomas.
15min susisiekė ir su pačiu Juozu. Jis patvirtino Tomo nupasakotus įvykius. Teigė į nelaimės vietą nuomos punktui priklausančiu vandens motociklu atvykęs tuomet, kai gelbėtojas Mantas su Žygimantu į krantą jau ruošėsi tempti moterį, kuriai vėliau konstatuota mirtis.
„O gelbėtojų vadas Pocius tik dirigavo nuo kranto, nors nebuvo kam ir diriguoti, niekas negirdėjo. Didelė bėda, kad gelbėtojų motociklas stovėjo ant kranto, o ne plaukė į įvykį. Net raktelių nepaliko. Būtų plaukę, būtų sutaupę kelias minutes tikrai“, – teigė Juozas.
Pasak įvykių liudytojo Elijaus, situacija buvo įvertinta neadekvačiai.
„Tas žmogus, kuris nuskendo, neturėjo nuskęsti. Moteris maudėsi leistinoje vietoje, prižiūrint gelbėtojams. Ji nebuvo girta. Atsivedė sūnų pašokinėti per bangas nedideliame gylyje. Geltona vėliava tą leido. O A.Pocius nepadarė savo darbo. Po visko aš priėjau prie jo ir pasakiau: „Sveikinu, jūs palaidojote žmogų“. Turėtų būti baudžiamoji atsakomybė už tai.
Tos moters vietoje galėjome būti bet kuris iš mūsų. Be vandens motociklo tos moters išgelbėti nebuvo įmanoma. Gerai, kad poilsiautojai suvokė situaciją ir žaibiškai reagavo. Kai Tomas informavo Žygį, šis lėkė į nelaimės vietą. Net nežinojo, kur lėkti, orientavosi pagal gelbėtojų džipą ant kranto. Klausiau gelbėtojų po to: „Jei ne Žygis, ar būtumėte likę gyvi?“. Atsakė: „Ne, būtume nuskendę“, – 15min teigė Elijus.
A.Pocius nepadarė savo darbo. Po visko aš priėjau prie jo ir pasakiau: „Sveikinu, jūs palaidojote žmogų“.
Jis stebėjosi ir poilsiautojų kvailumu. Pasak Elijaus, kol ant kranto gaivino moterį, buvo tokių, kurie vis dar stovėjo vandeny ir nesuprato Baltijos jūros bangų ir srovių pavojingumo.
Pažemino pareigose
Susisiekti su A.Pociumi ketvirtadienio popietę 15min žurnalistei nepavyko – jis tik ką buvo palikęs postą gelbėjimo stotyje. Nekalbus buvo ir paplūdimyje sutiktas gelbėtojas Mantas, kuris dalyvavo gelbėjant skęstančius žmones.
15min žurnalistė susisiekė su Palangos gelbėtojų vadu Jonu Pirožniku. Šis patvirtino žinąs visą situaciją. Teigė ruošiantis žmones gelbėjusiam Žygimantui Kaminskui garbės raštą, o štai Šventosios gelbėtojų vadas A.Pocius, anot jo, buvo pažemintas pareigose.
„Iš nelaimės nereikėtų daryti intrigų. Kalbėti apie tai, kas būtų, jeigu būtų. Jei žmonės neitų maudytis, to ir neįvyktų. Kodėl A.Pocius važiavo džipu, o nenaudojo vandens motociklo? Tokį sprendimą priėmė ir tiek. Jei gelbėtojai nebūtų sureagavę, galėjo visi 4 poilsiautojai nuskęsti. Pats su Pociumi labai griežtai kalbėjau. Labai griežtai. Nuo vakar (trečiadienio – aut. past.) jis nebevadovauja. Pažemintas pareigose. Vadovauti paskirtas pavaduotojas Valdas“, – ketvirtadienio vakarą 15min kalbėjo J.Pirožnikas.
Paklaustas, ar A.Pociaus situacijoje būtų priėmęs tokį patį sprendimą, jis atsakė: „Gelbėtojas gelbėja tą, ką gali išgelbėti. Tas vaikinas su vandens motociklu – taip pat mūsų gelbėtojas. Bet jis šaunuolis. Aš jį apdovanosiu, gaus padėkos raštą. Tokius gerbiu. Kodėl A.Pocius išlėkė be liemenės – man tai kelia ir daug abejonių. Gal išlėkė staigiai, gal supanikavo, gal stresas. Pats aiškino man, kad patyrė didelį stresą – juk masinis skendimas. Aš pats gal kokius tris telefonus per tą skubėjimą esu paskandinęs. Išgirsti per raciją ir leki. Tik liemenę spėji užsidėti. Taip, aš dirbu kiek kitaip. Pats šoku į vandenį. Būčiau vietoje, gal kitaip būčiau daręs. Bet visuomet po įvykių kalbėt...“.
Penktadienio rytą su 15min žurnaliste susisiekė Giedrius Žemaitaitis, valdantis pramogoms skirtus vandens motociklus, laikomus prie Šventosios gelbėjimo stoties. Jis patikslino, kad nelaimės dieną pramogoms vandens motociklų išsinuomoti nebuvo galima – dėl bangų nuomos punktas neveikė. Tad Žygimantas į skendimo vietą lėkė ne komerciniu, o gelbėtojams pagelbėti skirtu Palangos vandens motociklų klubo vandens motociklu.
„Tuo motociklu padedame gelbėtojams. Žygimantas tą dieną dirbo gelbėtojų tarnyboje. Jis yra mano draugas, kuris kartais, poilsio dienomis, padeda man su vandens motociklais“, – tikino G.Žemaitaitis, pats dalyvavęs nelaimės sūkuryje, padėjęs medikams.
