Filmo autorius interviu portalui „History Extra“ pasakojo, kad nors šiandien Holokausto neigimo fenomeną galima regėti visame pasaulyje, tačiau skirtinguose regionuose jis skirtingai ir pasireiškia. Jeigu Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje Holokaustą neigia pseudoistorikai, tokie, kaip Davidas Irvingas, ir internautai, pasitelkdami memus, Rytų Europoje situacija kiek kitokia.
„Rytų Europoje egzistuoja viena Holokausto neigimo forma, kurią [istorikė] Deborah Lipstadt vadina „minkštuoju neigimu“. Tai reiškia ne paties Holokausto vyksmo fakto neigimą, bet istorijos iškreipimą ta linkme, kad ši pasitarnautų politiniam nacionalinio identiteto kūrimo tikslui.
D.Baddielis teigė, kad būtent šis neigimas jį neramina.
Savo dokumentiniame filme aš nuvykau į Lietuvą ir ištyriau, kaip tai vyksta šiuo metu su Jonu Noreika, antisovietinio pasipriešinimo herojumi, kurį garbina Lietuvos nacionalistai, bet kuris bendradarbiavo su naciais”, – teigė D.Baddielis.
Vilniuje filmo autorius lankėsi po to, kai pavasarį Stanislovas Tomas sudaužė ant Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos sienos kabėjusią memorialinę Jono Noreikos lentą.
Filme kalbinami J.Noreikos šalininkai yra įsitikinę, kad jų herojus, pasirašydamas geto steigimo dokumentą nesuprato, ką daro, tačiau istorikė Akvilė Naudžiūnienė teigė, kad J.Noreika veikiausiai suprato, ką darąs, ir dėl to turi būti vertinamas kaip kolaborantas. D.Baddielis atskleidė, kad būtent šis neigimas jį neramina.
„Aš supratau, kad Lietuva stengiasi atsiimti savo istoriją, kaip ir daugelis kitų Rytų Europos valstybių, kurių istorija ilgai būdavo nusprendžiama ir sovietų rašoma už jas. Tačiau tai iš dalies lemia koregavimą to, kas čia dėjosi Holokausto metu“, – filme pasakoja D.Baddielis.
Pastaruoju metu aršiausios diskusijos dėl Generolo Vėtros kilo gruodžio mėnesį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui paskelbus prieštaringai vertinamą ir aštrių istorikų kritikos strėlių sulaukusią ataskaitą, esą J.Noreika Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjęs žydus.
