Lietuvos pastebi teisingumo stygių
Anot D.Kuolio, Lietuvoje jaučiamas teisingumo stygius, todėl svarbu spręsti teismų problemas: „Mes manome, kad Lietuvai reikia pereiti nuo teisminės prie teisinės valstybės. Demokratinėse valstybėse piliečiai dalyvauja, vykdant teisingumą.“
D.Kuolio teigimu, politinė partija „Lietuvos sąrašas“ palaiko tarėjų institucijos idėją, tačiau siūlo, kad tarėjai dalyvautų tik rezonansinėse bylose. „Rezonansinėse bylose visuomenė turėtų dalyvauti. Esame už prisiekusiųjų teismą rezonansinės bylose. Mes už tai, kad mūsų prokuratūra veiktų skaidriai. Šiandien matome, kad tai – politikų įkaitė. Mes esame už tai, kad Seimas galėtų skirti ypatingąjį prokurorą ypatingoms rezonansinėms byloms, kaip yra JAV“, – nurodo D.Kuolys.
Jis priduria, kad teisėjai turėtų būti skiriami viešai pateikus jų biografiją ir visuomenei suteikus galimybę kandidatui į teisėjo postą užduoti klausimų. Be to, D.Kuolio įsitikinimu, visuomenė jau dabar galėtų tinkamai atlikti tarėjų darbą.
„Visuomenei pakaks kompetencijos, jei ta visuomenė nebus nuolat niekinama ir jai nebus diegiamas nevisavertiškumo kompleksas (ką daro net visuomeninis transliuotojas gana dažnai). Yra daug ir aktyvių visuomenininkų, akademikų, išsilavinusių žmonių, kurie turi teisingumo jausmą“, – tvirtina D.Kuolys.
Jam antrina ir partijos kolega istorikas politologas Antanas Kulakauskas. Jis primena, kad tarėjų taryba Lietuvoje veikė dar XIX a. „Kražių bylą nagrinėjo prisiekusiųjų teismas, o dabar, praėjus 150 metų, mes esame nepribrendę. Į kurią pusę mes brendame? Tai demagogija, ir tiek“, – sako A.Kulakauskas.
Siūlo galimybę pasirinkti, ar posėdis bus viešas
Pasak J.Varkalos, svarbiausia – kad teismas būtų nepriklausomas. Partijos narys Einaras Vildė priduria, kad, teisiamajam arba nukentėjusiajam reikalaujant, teismo procesai turėtų būti nagrinėjami viešai.
„Žmogus, kuris prašo tai daryti viešai, nieko nebijo. Bent dėl to juo galima pasitikėti [...]. Tarėjų institucija tikrai yra vienas iš svertų, kuris galėtų padėti išspręsti tą klausimą“, – tvirtina E.Vildė.
Jo teigimu, vis dėlto neužtenka vien tik teismų reformos. Privalu vykdyti prevenciją. „Šiandien, kai policijai sumažinome finansavimą, policininkai net neturi galimybės normalios uniformos nusipirkti. Dėl to kalbu apie tai, kad eiliniam policininkui mes iš principo žeminame orumą. Manau, kad pats laikas grąžinti įgaliotinius. Įgaliotinis bendruomenėje geriausiai žino situaciją ir padeda su visomis socialinėmis institucijomis spręsti bręstančio konflikto, bręstančio nusikaltimo dalykus pačioje pradžioje“, – sako E.Vildė.
D.Kuolys: įvairūs registrai Vakaruose jau egzistuoja
Siekiant pagerinti teisinę padėtį ir saugumą šalyje, partija „Drąsos kelias“ siūlo kurti pedofilų registrą. „Psichiškai nesveikas žmogus pavojingas, ypač pavojingas, visuomenei. Jis turi būti registruotas, persekiojamas ir prižiūrimas, nes, pavyzdžiui, kitur, jei žmogus sutinka sterilizuotis, jam net ir bylos nekelia. Pats mačiau iš arti tą problemą, tai ypač pavojingi žmonės“, – tikina J.Varkala.
Jis priduria, kad būtų galimybė sukurti ir potencialių žmogžudžių registrą, tačiau nepaaiškino, kaip tai būtų daroma.
Oponentas D.Kuolys antrina, kad Vakaruose pavojingų asmenų registrai egzistuoja, nes visuomenėms itin aktualus saugumas. „Tėvams ne tas pats, kas vaikų darželyje bus auklėtojas, kas dirbs su pradinukais. Tai natūralu. Visuomenės saugikliai, savisaugos instinktai veikia. Tai vakarietiška praktika, kuria neturėtume labai stebėtis“, – sako D.Kuolys.
LRT RADIJAS ir portalas LRT.lt neatsako už kandidatų agitacines kalbas.