„Ilgaisiais savaitgaliais padidėja nelaimingų atsitikimų rizika, nes žmonės būna atsipalaidavę, daugiau laiko leidžia gamtoje ar lauke, kūrena laužus, dažnai palieka neprižiūrimą ugnį. Tai sukelia pavojų gyvenamiems pastatams, kilnojamam turtui, gamtai. Viena iš dažniausių gaisrų priežasčių yra neatsargus elgesys su ugnimi – būtent tai sukėlė 53,7 procentų pernai įvykusių gaisrų“, – teigia „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Ričardas Morkvėnas.
Šių metų pirmojo ketvirčio PAGD duomenys rodo, jog nors gaisrų statistiškai buvo 20 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, tačiau jų padarytos žalos turtui didėja. Draudikų duomenimis, penkios didžiausios pirmojo ketvirčio žalos turtui buvo patirtos būtent dėl gaisrų.
2009 m pirmąjį ketvirtį registruota 196 vnt. gyventojų turto žalų, už jas išmokėta 1,27 mln. draudimo išmokų, rodo draudikų duomenys. Vidutinė pirmojo ketvirčio žala turtui – 6,51 tūkst. Lt. 2008 m. pirmąjį ketvirtį buvo užfiksuota 148 vnt. gyventojų turto žalų, už jas išmokėta 551 tūkst. Lt. Vidutinė draudimo išmoka pernai siekė 3,7 tūkst. Lt.
Pasak R. Morkvėno, gaisrai labiau nei bet kuri kita stichija nuniokoja gyventojų turtą. Dažnai po jų turtas sugadinamas nepataisomai, jį sudėtinga atkurti, todėl gaisrų žalos yra daug didesnės nei vagysčių ar užliejimo atvejais. Gaisrų rizika ypač padidėja sausuoju periodu, kai nėra lietaus, o ugnis labiau pavojinga vėjuotomis dienomis, kai jos židiniai plinta greičiau nei įprastai, o juos užgesinti yra žymiai sudėtingiau.
Gaisringu laikotarpiu padidintos rizikos zonose atsiduria ir daugelis kaimo sodybų, esančių pamiškėse ar miškuose. „Pastebime, kad sodybų ir namų kaimo vietovėse išdraustumas yra mažesnis negu mieste esančių butų arba namų. Tačiau esant gaisringam laikotarpiui jos atsiduria daug didesnėje rizikoje negu miestuose esantys pastatai ir jas užgesti dėl to, kad jos yra atokesnėse vietovėse yra žymiai sudėtingiau“, – teigia R. Morkvėnas.