2020 09 24

Draudimas riešutauti, grybauti ar uogauti prie svetimų sodybų privačiame miške lieka

Gyventojai, atvykę į mišką grybauti, uogauti ar riešutauti, ir toliau negalės įžengti į arčiau kaip 100 metrų nuo sodybos esančią privačią žemę. Seimas ketvirtadienį nepalaikė Aplinkos ministerijos siūlymo panaikinti tokį draudimą.
Baravykų pintinė
Baravykų pintinė / Fotolia nuotr.

Tačiau Seimo patvirtintos Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo pataisos numato, kad leidimą grybauti, uogauti ar riešutauti šalia sodybų esančioje teritorijoje galės suteikti ne tik žemės sklypo savininkas, kaip yra numatyta dabar, bet ir šio žemės sklypo valdytojas.

Už tai numatantį pakeitimą ketvirtadienį balsavo 47 Seimo nariai, prieš – trys, o susilaikė 31. Nauja tvarka įsigalios nuo 2021 metų gegužės 1 dienos.

Ministerija pateikė vienokią filosofiją, kad dabar jau nebereikės atsiklausti savininkų einant arčiau kaip 100 metrų iki sodybų, galima ten rinkti grybus, uogas, riešutus, ką tik nori.

Aplinkos apsaugos komitete dirbantis konservatorius Paulius Saudargas piktinosi, kad priimdama tokį įstatymą „valdžia dar kartą atskleidė savo šizofrenišką būklę, nes kairė nežino, ką daro dešinė“.

„Ministerija pateikė vienokią filosofiją, kad dabar jau nebereikės atsiklausti savininkų einant arčiau kaip 100 metrų iki sodybų, galima ten rinkti grybus, uogas, riešutus, ką tik nori. Bet „valstiečių“ pataisos plenarinių posėdžių salėje atsuko tą reikalą atgal, kad vėl reikia atsiklausti“, – tvirtino jis.

Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė teigė, kad tokia tvarka ribos teisę „piliečiams laisvai lankytis miškuose ir juose rinkti“ gėrybes. Ji taip pat pabrėžė, kad Laukinės augalijos įstatymo pataisos prieštaraus Miškų įstatymui, leidžiančiam grybauti, uogauti, riešutauti, rinkti vaistažoles visuose miškuose, nepriklausomai nuo jo nuosavybės formos.

„Čia įnešamas nelygiateisiškumas. Tikrai neturime uždrausti vaikui rinkti žemuoges. Gal jis netyčia nuklydo prie tos sodybos? Tai čia ta nuostata buvo, kad jeigu yra namų valda, tai namų valdą galima ir apsitverti ir neleisti, bet jeigu miškas, negalime mes prieštarauti Miškų įstatymo nuostatoms“, – tvirtino parlamentarė.

Ji Seimui siūlė kompromisą: gauti sodybos savininko, o ne žemės valdytojo leidimą arčiau negu 100 metrų aplink pastatus rinkti riešutus, grybus, uogas ar vaistažoles. Ji taip pat siūlė šį draudimą taikyti gėrybes renkant tik ne miško žemėje.

V.Vingrienė taip pat aiškino, kad norėdami gauti leidimus gyventojai susidurs su kliūtimis.

„Kurio savininko – ar sodybos, ar žemės – reikės atsiklausti leidimo, nes dažniausiai sodybų ir miškų savininkai nebūna tie patys asmenys“, – sakė parlamentarė. Jis taip pat pabrėžė, kad savininkų gali būti ne vienas.

Bet V.Vingrienės pataisoms nebuvo pritarta: už balsavo 31 Seimo narys, prieš – 6, susilaikė 43.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis