Darius ir Vida, kuriems kelionę į Portugaliją, pasirinko padovanoti Nacionalinis transplantacijos biuras, ne tik geriausi draugai, bet ir sutuoktiniai, kurių draugystė tęsiasi jau 18 metų. 2016-aisiais Dariui buvo persodintas žmonos Vidos inkstas. „Tai buvo apgalvotas ir išmąstytas sprendimas. Begalinis noras padėti savo mylimam žmogui. Tai buvo kelias, padedantis išbristi iš problemos“, – viename iš LRT reportažų buvo sakiusi moteris.
Gyvosios organų donorystės pavyzdžiai privalo vykti į Portugaliją
Kaip teigia Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė, tai, ką padarė Vida, yra pats kilniausias meilės, atjautos, pasiaukojimo įrodymas. „Tai – didžiausia dovana, kurią žmogus gali įteikti kitam žmogui – ir gyvas būdamas, kaip šiuo atveju, ir mirdamas – kai mirusiojo organai paaukojami kitų žmonių gyvybei gelbėti“, – įsitikinusi ji.
Pasak A.Būziuvienės, sutuoktiniai Vida ir Darius neabejotinai yra tikrieji gyvos organų donorystės ambasadoriai. „Todėl, kai Dariui ir Vidai nepavyko patekti tarp kelių porų laimingųjų, kurie šią gegužę bus siunčiami į Lisabonoje rengiamą „Eurovizijos“ konkursą, Nacionalinis transplantacijos biuras nutarė inicijuoti, kad šie du žmonės taip pat vyktų į Portugaliją ir taip paskleistų organų donorystės, ypač gyvosios, žinią“, – paaiškino Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė.
Nacionalinio transplantacijos biuro kolektyvo nuomone, Darius ir Vida – gyvosios organų donorystės pavyzdžiai – turėtų vykti į šį „Eurovizijos“ konkursą, nes jis rengiamas žmogaus po širdies transplantacijos šalyje. Ir tai esą yra puiki galimybė visai Europai ir net visam pasauliui pasiųsti žinutę apie organų donorystę, jos reikšmę ir prasmę.
Be to, šių metų „Eurovizijos“ konkursas, vyksiantis Portugalijos sostinėje Lisabonoje, išskirtinis ir ypatingas visiems tiems žmonėms, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su organų donoryste ir transplantacijomis: žmonėms, laukiantiems donorinio organo, ir medikams bei kitiems šio itin atsakingo ir labai kilnaus proceso dalyviams.
„Pernykštį „Eurovizijos“ konkursą laimėjo portugalų atlikėjas Salvadoras Sobralis. Pernai dalyvaudamas konkurse jis dar sirgo itin sunkia širdies liga. Nepaisant sunkios ligos, šiam atlikėjui pavyko laimėti „Euroviziją“, pelnyti daugumos žiūrovų simpatijas ir balsus. O praėjusių metų gruodį sunkiai sirgusiam Salvadorui Sobraliui buvo atlikta širdies transplantacija. Sulaukęs donoro širdies, atlikėjas sveiksta ir jau planuoja naujus koncertinius pasirodymus“, – atkreipė dėmesį A.Būziuvienė.
Kelionė – tramplinas į aktyvų gyvenimą
Į Portugaliją besiruošiantys Vida ir Darius labai džiaugiasi gauta dovana. „Mes labai svajojom, kad kelionė į „Euroviziją“ galėtų būti kaip tramplinas atgal į aktyvų gyvenimą, nes paskutinius keletą metų jis buvo sulėtėjęs. Ir tai įvyko!“ – didžiulio džiaugsmo neslėpė Vida.
Tuo metu Darius Svetlikauskas teigia, kad nuo tokios transplantacijos biuro dovanos džiaugsmo bangos kaip užliejo, taip ir neatslūgsta.
Projekto sumanytoja ir kuratorė Žydrė Gedrimaitė teigė, kad veikiausiai nė vienas, prisilietęs prie projekte pristatytų draugysčių, tiesiog negali likti abejingas šioms istorijoms. „Kai sulaukiau skambučio iš Nacionalinio transplantacijos biuro su pasiūlymu dovanoti kelionę Dariui ir Vidai, tikrai apsidžiaugiau. Akivaizdu, draugystės virusas užkrečia ir labai džiaugiuosi, kad organizuojant akciją trečius metus įvyko tai, ko labai laukiau ir tikėjausi“, – džiaugėsi ji.
Akivaizdu, draugystės virusas užkrečia ir labai džiaugiuosi, kad organizuojant akciją trečius metus įvyko tai, ko labai laukiau ir tikėjausi, – džiaugėsi ji.
Ž.Gedrimaitė atkreipė dėmesį į tai, kad draugystės virusas užkrėtė ir daugiau projekto partnerių. Jau antrus metus visas keliones ir maršrutus organizuoja superkeliones.lt.
„Taip pat BSS grupė pirmieji, kurie prisijungė prie akcijos. Jų suteikiamu tranportu ir kuru keliaujame jau trečius metus. LRT – antrus metus viešina, organizuoja susitikimus su lietuvių delegacijomis, suteikia akcijos dalyviams galimybę stebėti „Eurovizijos koncertus Lietuvoje, tiek pusfinalius svetur. Taip pat plačiai skleidžia žinią apie akciją“, – vardija ji. Prie akcijos antrus metus prisideda Neįgaliųjų reikalų departamentas bei portalas 15min.lt.
„Šįmet atrankinių kelionių metu jungėsi turizmo informacijos centrai tų miestų, kuriuose lankėmės, verslininkai, kultūrininkai, sveikintojai ir t.t.“, – toliau vardiją Ž.Gedrimaitė, pridurdama, kad sąrašas dar nėra baigtinis, nes draugystės virusas užkrečia vis daugiau prie projekto besijungiančių partnerių.
Žemėlapiai keliavo į šiukšliadėžę
Superkeliones.lt vadovas Udrius Armalis prisipažino, kad pasibaigus projekto „Draugystė veža“ kelionėms po Lietuvą vis grįžta atgal ir galvoja, kaip tos kelionės atrodė iš jo profesinės pusės: „Juk daugiau kaip 10 metų siūlau keliauti kitaip – po gamtą, garvežiu ar drezinomis“. Tačiau šis projektas esą visai kitokia patirtis. Savo kolegas jis paragino peržiūrėti visus siužetus ir patarti, ką vertėtų daryti kitaip, tačiau gavo vienintelį atsakymą – tiek daug nerealių emocijų dar niekur neteko matyti.
„Tad, matyt, projektas pavyko. Bet... Viskas turi pradžią“, – šyptelėjo jis. Kai rudenį vyrui buvo pristatyta „Draugystė veža“ idėja – atrankiniai turai turi būti kelionės po Lietuvą ir dar žiemą Udrius pagalvojo, kad iš tiesų nebus lengva. Vyras sėdo prie žemėlapių, norėdamas suplanuoti projekto kelionių vingių. Būtent žemėlapiai visuomet jam padėdavo parengti bet kurį maršrutą. Bet taip buvo iki projekto. „Net ir tie, kurie parengti apie neįgaliųjų turizmą, juos teko mesti į šiukšlių kibirą“, – šyptelėjo vyras. Vis dėlto ramiai viską pergalvojus pavyko suplanuoti beveik idealias septynias keliones.
„Taip, Birštonas, Druskininkai ir Anykščiai – tai tie arkliukai, kurie veža bet kada. Bet kelionė iš Vilniaus į Birštoną puikiai dera su Trakų pažintimi, kelionė į Druskininkus yra ne tik pramogos mieste, bet ir už jo ribų. Tiesą sakant, šį kartą apsiribojome tik Druskininkais. Pažadame, kitą kartą būtinai aplankysime ir Dzūkijos Nacionalinį parką“, – žadėjo U.Armalis. Nepamiršti liko ir, jo manymu, beveik tik vasarą lankomi kurortai – Palangoje ir Nidoje labai smagu ir žiemą.
Lietuvos pajūryje žiemą nenuobodžiausite
„Nuvykę į Palangą žiemą ne tik galima aplankyti Gintaro muziejų, bet ir nueiti ant tilto prie jūros į pabandyti pasigauti stintų, kurias galima paskanauti, o pritrūkus veiklos Palangoje – tik 10 minučių važiavimo ir atsidursite nuostabaus grožio Kretingos dvare, kur galima savomis rankomis pasidaryti karamelės. Nustebino ir Nida – net ir ramią žiemą čia galima pasivaikščioti po apsnigtas kopas ar Raganų miške, taip pat nuveikti kažką įdomaus: pasivažinėti sniego motociklais ar Nidos muziejuje pasidaryti senąsias žvejų vėtrunges. Tad jeigu jums sako, kad Lietuvos pajūris žiemą nuobodus ir nėra ten ką veikti, netikėkite“ – ragino jis, pridurdamas, kad projekto dalyviai patys įsitikino, kad yra visiškai priešingai.
Jo manymu, verta paminėti ir kelionę į Pakruojį. Su nakvyne Pakruojo dvare esą puikiai dera su dvariškomis edukacijomis, o jei ir jų pritrūksta – visuomet galima užsukti į Šiaulius. „Ir tai nėra miestas, kuris pristatomas tik kaip „Pietinio rajono kronika“, o puiki vieta pažinčiai, pradedant Frenkelio vila ir baigiant fotografijos ar šokolado fabriko muziejumi“, – patarė jis.
Atskiro paminėjimo esą verti Molėtai. Anot jo, daugumai vilniečių – tai tik mažas miestukas, kuris pralekia vykstant į tolimesnę kelionę, tačiau jis slepia daugybę paslapčių, pradedant žvejybos muziejumi, baigiant aukščiausiu apžvalgos bokštu, į kurį kelionės dalyviai įsikabarojo be jokių pakėlimų. „Tad kitą kartą lėkdami į didesnius miestus, retkarčiais sustokime ir mažesniuose miesteliuose, juk gan dažnai čia slypi tokios didelės paslaptys“, – patarimų negailėjo U.Armalis. Atsigręžęs atgal, jis suvokė, kad projektas padovanojo puikią patirtį, kuri nebūtų įvykusi be nuoširdžios žmonių pagalbos. Todėl jis dar kartą nori padėkoti visiems tiems, be kurių šios kelionės nebūtų įvykusios: Druskininkų, Birštono, Anykščių, Palangos, Kretingos, Pakruojo, Šiaulių, Molėtų, Nidos TIC atstovams ir visiems prisidėjusiems prie projekto realizavimo: „Be Jūsų nuoširdaus darbo, jis nebūtų taip pavykęs. Turiu atsiprašyti visų tų, pas kuriuos dar nenuvykome, pažadame bus daugiau kelionių“. Jis ragino netikėti, kad tokiems projektams reikia didelių lėšų, jiems esą reikia visai ne to: „Tereikia geros idėjos, šiek tiek užsispyrimo, šiek tiek darbo ir didelio noro tai padaryti. Netikite? Paklauskite porų, kurios dalyvavo projekte „Draugystė veža“.
LRT pristatoma akcija „Draugystė veža“ – tai viešosios įstaigos „Baltijos ugdymo centras“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinė akcija. Projekto metu kas savaitę buvo pristatytos trys draugų poros, iš kurių vienas turi negalią. Už labiausiai patikusią draugystės istoriją žiūrovai galėjo balsuoti portale www.lrt.lt/. Galiausiai išrinktos ir per „Eurovizijos“ finalą paskelbtos penkios laimingosios poros, kurios vyksta į Portugaliją.
