Apie asmenines nuoskaudas viešai prabilusi ir daugeliui kolegų skaudžią Vilniaus miesto apylinkės teismo kasdienybę atskleidusi teisėja Inga Štuopienė teisine prasme šiuo iš nevilties kilusiu atvirumu bent kol kas nieko nepasiekė.
Jos prašymą kelti drausmės bylas dviem dabartiniams ir vienam buvusiam teismo vadovui Teisėjų etikos ir drausmės komisija atmetė, „nes nėra nustatyta drausmės bylų iškėlimo pagrindų.“
Vis dėlto apie 2,5 valandos posėdžiavę 5 iš 7 TEDK narių žmogiškai I.Štuopienę, regis, suprato, tad be jokios vilties neišleido: teisininkė sulaukė dviejų gestų.
Pirmiausia, Komisija paragino I.Štuopienę dėl savo interesų gynimo pačiai kreiptis tiesiogiai į Teisėjų garbės teismą.
Tuo metu TEDK įsipareigojo pasiūlyti Teisėjų tarybai, kad būtų inicijuotas išorinis Vilniaus miesto apylinkės teismo administracijos veiklos patikrinimas.
Jaučiasi šmeižiama ir persekiojama
„Prašau apginti mane nuo teismo pirmininkų savivalės ir persekiojimo“, – buvo rašoma TEDK gautame teisėjos I.Štuopienės rašte.
Mobingo auka – šiuo terminu I.Štuopienė įvertino savo tarnybinę ir asmeninę padėtį. Dalis kolegų su ja esą net nesisveikina, tikriausiai bijodami užsitraukti vadovybės nemalonę. I.Štuopienė prašė užtarimo, nes jaučiasi šmeižiama ir persekiojama. Kai jos darbinė veikla tikrinama (nors esminių priekaištų dėl bylų nagrinėjimo kokybės ir spartos ji nesulaukia), o išvados, teisėjos vertinimu, surašomos tendencingai neigiamai, apie kilimą karjeros laiptais I.Štuopienė negali nė pasvajoti.
I.Štuopienę klampinanti ir kelią į aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismą užkertanti istorija prasidėjo kaip tik tada, kai Apylinkės teismui vadovavo būtent L.Braždienė – ši teisininkė dabar jau tapusi Vilniaus apygardos teismo pirmininke.
Yra ir dar du teisėjai, dėl kurių pareiškimus dabar gavo tiek TEDK, tiek Teisėjų taryba (TT). Tai po L.Braždienės paaukštinimo vadovauti Vilniaus miesto apylinkės teismui pradėjęs M.Kursevičius ir Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigas iki L.Braždienės atėjimo užėmęs Vytautas Zelianka.
„Kažkur perbėgau kelią Braždienei...“
Etikos komisijos posėdyje I.Štuopienė sulaukė klausimo, kodėl, jos nuomone, būtent ji teisme tapo, kaip pati sako, mobingo auka ir užsitraukė vadovybės nemalonę?
„Aš kažkur perbėgau kelią Braždienei. Galbūt tai susiję su nauja atostogų tvarka“, – svarstė I.Štuopienė.
Ji pasakojo norėjusi išeiti atostogų, bet išgirdusi, kad negali, nes dėl tam tikros skaičiavimo tvarkos specifikos jų „dar neuždirbo.“ I.Štuopienė buvo įsitikinusi, kad pagal tuo metu galiojančius įstatymus laisvadieniai jau jai priklausė, tad nuėjo pasiaiškinti su tuomete teismo vadove.
Teisėjos teigimu, būtent L.Braždienė pasiūlė jai kreiptis į administracinius teismus dėl neskiriamų atostogų, o kai tvarka bus išaiškinta, visiems taps aišku, kada atostogauti galima, o kada ne. I.Štuopienė taip ir padarė, tiesa, jos skundus abiejų instancijų teismai atmetė kaip nepagrįstus.
„Tarp mūsų nebuvo jokio konflikto. Ji labai protinga, labai rami ir klastinga“, – teigė I.Štuopienė.
Dabar I.Štuopienė mano, kad šis bylinėjimasis tapo pretekstu skleisti apie ją neigiamą informaciją – kaip apie konfliktišką, nežinia kokios teisybės ieškančią darbuotoją.
Aplaidžiai sekretorei sekasi geriau
Tokį patį įspūdį apie ją neva sustiprino ir jos skundai apie buvusią posėdžio sekretorę, su kuria teisėja I.Štuopienė tiesiog organiškai nesutardavo. Teisėja pabrėžė, kad dėl smulkmenų ar žmogiškų suklydimų sekretorės niekuomet nesmerkdavo. Tačiau kartais jos aplaidumas būdavo tiesiog skandalingas.
Pavyzdžiui, sykį darbuotoja buvo nutverta slepianti savo stalčiuje bylą, kurią turėjo išsiųsti apeliacijos nagrinėjimui į aukštesnį teismą. „Tokiais atvejais negalėjau nerašyti tarnybinių. Negalėjau tik gražiai pakalbėti, nes tai atsisuktų prieš mane. Tada man sakytų: sekretorė nedirba, o teisėja nieko nedaro“, – kalbėjo I.Štuopienė.
Ji tapo gera, puikia sekretore, o aš tapau neadekvačia teisėja
Beje, po teisėjos tarnybinio pranešimo sekretorė gavo drausminę nuobaudą – pastabą.
„Tačiau tų pačių metų pabaigoje ją panaikino, pakėlė sekretorei atlyginimą. Ji tapo gera, puikia sekretore, o aš tapau neadekvačia teisėja“, – nuoskaudos ir ironijos neslėpė I.Štuopienė.
L.Braždienė: teikiau nuomonę kaip pirmininkė
Teisėjos skunduose ir TEDK posėdyje bene labiausiai linksniuota pirmininkė L.Braždienė Komisijai pranešė, kad svarstymas vyktų be jos.
Visgi L.Braždienė savo poziciją TEDK nariams išsakė raštu. Ji labiausiai akcentavo, kad teisėjos I.Štuopienės administracinis veiklos patikrinimas ir nuomonės teikimas Pretendentų į teisėjų atrankos komisiją išimtinai susijęs su jos, kaip teismo vadovės, pareigomis, o ne asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis.
„Pretendentų į teisėjus atrankos komisija nėra saistoma teismo pirmininko ir teismo teisėjų nuomonės, vertindama kandidato tinkamumą aukštesnio teismo teisėjo pareigoms užimti, vertina daugelį kitų kriterijų, todėl teigti, kad dėl teismo pirmininkų atliktų patikrinimų, nuomonės teikimo teisėjai apribotos galimybės tapti apygardos teismo teisėja, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo“, – L.Braždienė įsitikinusi, kad I.Štuopienė klysta dėl subjektyvaus ir sistemingos jos karjeros blokavimo.
Raštais atsimušė ir abu teisėjai
TEDK gavo ir teisėjo M.Kursevičiaus, dabartinio I.Štuopienės teismo vadovo, paaiškinimą. „Manau, kad teisėjos I.Štuopienės prašymas dėl drausmės bylos iškėlimo yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas“, – pareiškė M.Kursevičius.
Gindamasis teisėjas daug sykių pakartojo, kad I.Štuopienės argumentai apie pažeistus jos interesus yra neteisingi, neturintys pagrindo, jei kuo nors ir pagrįsti – tai nebent emocijomis. Atsiliepimą TEDK buvo surašęs ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas, iki L.Braždienės jam vadovavęs V.Zelianka.
Turiu pareikšti apgailestavimą, kad garbinga komisija privalės visa tai nagrinėti, – rašė V.Zelianka.
„Susipažinęs su man atsiųsta medžiaga ir teisėjos kreipimusi, turiu pareikšti apgailestavimą, kad garbinga komisija privalės visa tai nagrinėti“, – rašte išdėstė V.Zelianka.
Jis įsitikinęs, kad drausmės bylų dabar siekianti teisėja pelnytai nepakilo karjeros laiptais.
„Informacija apie teisėją Štuopienę buvo pateikta remiantis pakankamu skaičiumi įvairių informacijos šaltinių (savo bendravimo su teisėja patirtimi, teismo, kuriame teisėja dirba, pirmininkės nuomone, kitų teisėjų nuomonėmis) apie jos asmenines savybes. Tokia išvada nepretenduoja į absoliučią tiesą, tačiau objektyviai atspindi esamas nuomonių tendencijas ir gali būti diskutuojama, ginčijama, o Atrankos komisijos – priimama arba atmetama, nes jos galutinai nesaisto“, – argumentavo V.Zelianka.
