2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos finansuojamą projektą Nr. LLI-267 „Naujų technologijų įdiegimas priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo darbus atliekančiuose padaliniuose Lietuvos ir Latvijos pasienyje“ („EMERG_TECH“) prieš daugiau nei dvejus metus pradėjo įgyvendinti Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba kartu su Latvijos priešgaisrine gelbėjimo tarnyba.
Lapkričio mėnesį kartu su Latvijos ugniagesiais turėjo vykti ir bendros pratybos, tačiau dėl COVID 19 pandemijos kiekviena šalis tas pačias užduotis vykdė savo teritorijoje. „Atliekant dronų testavimą vandens telkinyje buvo ieškota skęstančio žmogaus, didelėje teritorijoje mėginta rasti ugnies židinį ir specialiai išmėtytų daiktų. Šias užduotis atlikti mums padėjo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai. Vėliau, nuotolinės konferencijos metu, dronų testavimo rezultatus aptarėme su projekto kolegomis iš Latvijos“, – sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas.
„Kaip parodė praktika, dronai yra ypač tinkami atlikti žvalgybą, pavyzdžiui, durpynų gaisrų metu, jie geba aptikti gaisro židinius ir nustatyti ugnies išplitimo mastą miškuose, išgelbėti pavojuje atsidūrusius žmones. Dronas siunčia vaizdinę informaciją, todėl operacijų vadovams lengviau įvertinti ekstremaliąsias situacijas ir tiksliau reaguoti į kylančius pavojus. Dronai galės būti naudojami ir prasidėjus žolės gaisrams ar likviduojant chemines avarijas. Juos tikimės išbandyti ir į kitus metus nukeltose didelėse naftos produktų išsiliejimo pratybose“, – sakė V. Masiliauskas.
Pagal projektą įsigyti dronai atliks skirtingas funkcijas. Šeši lengvieji dronai yra aprūpinti vaizdo ir šiluminėmis kameromis. Juos į orą galima pakelti per 2-3 minutes nuo atvykimo į įvykio vietą. Juos planuojama skirti Pajėgų valdymo skyriams. Esant reikalui, jais galima labai greitai apžvelgti didesnes teritorijas ir efektyviau priimti taktinius sprendimus. Drono pagalba galima nustatyti gaisro židinius, išmatuoti temperatūras, apšviesti teritoriją, įmontuoto garsiakalbio dėka perduoti žinutę nukentėjusiajam ir atlikti daugybę kitų funkcijų.
Trys sunkieji dronai yra aprūpinti galingomis vaizdo ir šilumos kameromis. Su jais vienu metu gali dirbti du ugniagesiai. Jie yra ypač efektyvūs kilus dideliems gaisrams. Juos planuojama naudoti įkurtuose štabuose, jeigu gaisro gesinimo ar kita ekstremalioji situacija trunka ilgesnį laiką ir reikalauja didelių resursų. Panašus dronas buvo naudojamas gesinant didelį durpyno gaisrą. Dėl galingų šilumos kamerų galima lengviau identifikuoti požeminius gaisro židinius didelėse teritorijose. Jie galėtų būti naudingi ir įvertinant miškų gaisrus, potvynius ar pavojingų medžiagų išsiliejimus.
Vienas dronas skirtas žemėlapių ir 3D modelių kūrimui. Tai ypatingas dronas, galintis per trumpą laiką sukurti teritorijos žemėlapį. Užtenka nustatyti pageidaujamą plotą ir jis pats skraido po teritoriją, pridarydamas daugybę nuotraukų, kurios netrukus sujungiamos į labai didelės raiškos žemėlapį. Štabas, turėdamas šiuos duomenis, gali priimti efektyvesnius taktinius sprendimus. 3D modeliai taip pat bus naudojami pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Planuojama, kad šio drono pagalba bus parengti viso Klaipėdos uosto ir pavojingų objektų teritorijų 3D žemėlapiai, leisiantys iš anksto sudaryti patekimo į juos planus ir organizuoti mokymus ugniagesiams nevykstant į vietą.
Iš projekto lėšų taip pat buvo įsigytas autobusas žmonių ir dronų transportavimui, kuris gali būti naudojamas ir štabo įkūrimui bei kompiuterinei ir programinei įrangai, reikalingai darbui, įrengti. Taip pat buvo surengti darbuotojų mokymai valdyti dronus ir naudoti juos kasdieniame darbe.
Šiuolaikinių dronų technologijos sparčiai vystosi ir daugelyje šalių ugniagesiai gelbėtojai pradeda juos naudoti kasdienėje veikloje. Nesenai Suomijos ugniagesiai gelbėtojai demonstravo dronų galimybes vertinant gaisrą prie krantinės prisišvartavusiame laive. Taigi vis didėja reagavimo į gaisro pavojų greitis ir apsaugomi patys ugniagesiai gelbėtojai, nes nebūtina rizikuoti žmonių gyvybėmis siunčiant ištirti gaisro židinio, jeigu tai gali padaryti dronas.
Hamburgo ugniagesiai gelbėtojai dronus pradėjo naudoti cheminių avarijų jūrų uoste metu. Dronais pradėta rinkti išsiliejusių cheminių medžiagų pavyzdžius ir pristatyti juos į laboratoriją. Taip ugniagesiai gali paimti ypač pavojingų medžiagų pavyzdžius tiesiogiai nekeldami grėsmės savo sveikatai.
Tai jau ne pirmas projektas, įgyvendinamas kartu su Latvijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiais. Bendri projektai stiprina tarpusavio supratimą ir gerina bendradarbiavimo įgūdžius.
Projekto Nr. LLI-267 „Naujų technologijų įdiegimas priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo darbus atliekančiuose padaliniuose Lietuvos ir Latvijos pasienyje“ vertė – 588 228,12 Eur. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento dalis – 265 395,12 Eur. Projekto įgyvendinimo trukmė – 2,5 metų.
