„Ar kada matėte taip išdžiūvusius Nemuną ir Nerį?“, – klausia per Kauną tekančias upes dronu įamžinęs Kristijonas Jakubsonas. Jo užfiksuoti kadrai nemaloniai nustebina ir priverčia sunerimti: Nemunas ir Neris atrodo gerokai nusekę.
Tačiau išvysti tokį vaizdą galima ne tik Kaune. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiosios hidrologės Janinos Brastovickytės, net ir dabar, rudenį, didžiojoje Lietuvos dalyje vyrauja hidrologinė sausra.
Jau birželį pradėjo kristi Lietuvos upių vandens lygis. Rugpjūtis su dideliu karščiu visai nusekino jas.
„Nemunas daug nusekęs ir vandens lygis išlieka pakankamai stabilus, t.y. per žemas. Tiesa, rugsėjį upėje nuo lietaus atsiradę nežymūs svyravimai.
Tačiau jo (lietaus – aut. past.) dar nebuvo tiek daug, kad pakeltų vandens lygį. Tas pats ir Neryje – nors ten vandens lygis po truputį kyla“, – sakė hidrologė.
Anot jos, tai lėmė ilgalaikiai procesai: praėjusi žiema buvo sausa, beveik be sniego. Taigi, žemė beveik nebuvo sudrėkinta. Pavasarį lietaus taip pat nebuvo daug.
„Jau birželį pradėjo kristi Lietuvos upių vandens lygis. Rugpjūtis su dideliu karščiu visai nusekino jas“, – sakė J.Brastovickytė.
Dėl klimato pokyčių sausrų daugės
Tokios išsekusios upės Lietuvoje nėra dažnas dalykas. Vis dėlto – ir ne išskirtinis, o ateityje bus dar dažnesnis.
„Klimatas keičiasi. Klimatologai žada, kad Lietuvoje sausros tik dažnės. Taigi, reikėtų ruoštis tam, kad upės ir toliau seks“, – įspėjo hidrologė, šią vasarą sulaukusi daugybės sunerimusių žmonių skambučių. Daugiausia teirautasi dėl džiūstančių šulinių, taip pat gaištančių žuvų.
Nusekusios upės sukėlė ir kitų problemų.
„Kol buvo šilta, dėl vandens lygio sumažėjimo labiausiai kentėjo upinės žuvys, pavyzdžiui, lašišos: kai vandens per mažai, jis labai įkaisdavo. Be to, dėl vandens stygiaus buvo padidėjęs upių apaugimas – tai irgi mažino deguonies kiekį vandenyje ir apsunkino vandens gyvūnų gyvenimą“, – kalbėjo pašnekovė.
Dėl užsitęsusios hidrologinės sausros nemažai Lietuvoje esančių mažųjų hidroeletrinių turėjo stabdyti veiklą arba apriboti ją. „Ūkininkai, naudojantys upių vandenį laukų laistymui, taip pat negalėjo pumpuoti jo – nukentėjo jų derlius“, – pažymėjo hidrologė.
Anot jos, belieka tikėtis, kad ši žiema bus kitokia nei pernai: su daug sniego, kas leis sukaupti drėgmės atsargas dirvoje.
