Druskininkų meras Ričardas Malinauskas BNS sakė, kad preparatas turėtų būti pavasarį išpilamas Nemune dar iki Lietuvos sienos, Baltarusijos teritorijoje.
„Jį reikia išpilti labiau viršupyje, kad jisai galėtų išsimaišyti ir visu Nemuno vandens kiekiu tekėti pro Druskininkus, link Verėnos rajono, link Alytaus ir toliau“, – aiškino R.Malinauskas.
Anot jo, savivaldybė norėtų, kad mašalų naikinimą organizuotų specialistai, o ne vietos valdžia.
„Savivaldybė pati visiškai nesiekia tų pinigų gauti. Mes norime, kad valstybės mastu būtų sprendžiamas visai Lietuvai aktualus klausimas – būtent tų mašalų populiacijos reguliavimas.
Reikėtų atlikti tyrimus arba jau atliktus tyrimus susisteminti, tai turi padaryti išmanantys žmonės, dirbantys toje srityje. Ir reikia rasti higienos ar veterinarijos tarnybą, kuriai tai būtų artimiausia. Mes, kaip savivaldybė, padėtume, kaip ir kažkada padėdavome transportu, darbo jėga, pristatymu į Baltarusiją derinant su gubernatoriais, merais“, – aiškino R.Malinauskas.
Upinių mašalų naikinimo funkciją perdavus savivaldybėms, nuo 2010 metų į Nemuną nebepilamos biologinės medžiagos, naikinančios šių kenkėjų lervas.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sekmadienį žadėjo, kad Vyriausybė padės Druskininkų valdžiai, kitąmet naikinant Dzūkiją kamuojančius upinius mašalus. Ministras BNS sakė, kad tai „būtina padaryti ir žmonių, ir turistų, ir gyvūnų labui“.
Anot jo, išnaikinti mašalų lervas reikėtų apie 30-40 tūkst. eurų – tai nėra didelė suma valstybei, tačiau vienai savivaldybei būtų per didelė našta. Pasak K.Trečioko, galbūt Druskininkai galėtų bent kažkiek prisidėti.
„Bandysime gal kalbėti su Baltarusijos puse, bet iki šiol jie labai atsainiai į tai žiūrėjo“, – sakė aplinkos ministras.
