„Druskonio“ savaitraštį į teismą dėl tariamo reputacijos sumenkinimo padavusi Druskininkų savivaldybės administracija nesulauks ir paneigimo, kad teiginys, jog „Druskininkų savivaldybės vadovai siekia sunaikinti laisvą ir nepriklausomą spaudą“, yra neatitinkantis tikrovės ir žeminantis bei menkinantis dalykinę Druskininkų savivaldybės reputaciją.
Šią mintį vietos savaitraštyje „Druskonis“ prieš kurį laiką išsakė Druskininkų savivaldybės tarybos narys Juozas Šarkus.
Druskininkų savivaldybė, kaip juridinis asmuo, tokias mintis prilygino „savivaldybės dalykinės reputacijos sumenkinimui“ ir kreipėsi į teismą.
Tačiau atsakovu teisme tapo ne kritišką nuomonę apie Druskininkų savivaldybės vadovus išsakęs politikas J.Šarkus, bet tą nuomonę išspausdinęs savaitraštis „Druskonis“, kurį ieškovas Druskininkų savivaldybė padavė į teismą.
Po savivaldybės vardu – tik asmeninės ambicijos
Tiesioginio darbo metu Druskininkų savivaldybės ieškiniui teisme atstovavusi savivaldybės teisininkė teismo prašė įpareigoti leidinį viešai paneigti politiko išsakytas mintis ir atsiprašyti savivaldybės.
Teismo posėdžio metu atsakovams paprašius patikslinti, paaiškėjo, kad po juridinio asmens – kaip ieškovo statusu, viso labo slepiasi tik įsižeidusiųjų savivaldybės vadovų – socialdemokratų mero Ričardo Malinausko, jo pavaduotojo Lino Urmanavičiaus ir administracijos direktorės Vilmos Jurgelevičienės asmeninės ambicijos.
„Viso proceso metu mus stebino, kodėl būtent Druskininkų savivaldybės administracija gina savo reputaciją teisme, jei straipsnyje minėta ne ji, o savivaldybės vadovai. Juk Druskininkų savivaldybės siekį sunaikinti Druskininkuose nepriklausomą spaudą savo išvadoje dėl savivaldybės leidinio „Mano Druskininkai" konstatavo ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. J.Šarkaus straipsnį Druskininkų savivaldybės administracija jau buvo apskundusi Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, kuri nustatė, kad tai tėra etiškai ir korektiškai išsakyta nuomonė, o ne žinia, kurios atitikimą tikrovei būtų galima nagrinėti“, – sakė „Druskonio“ interesus teisme atstovavusi žurnalistė Rasita Bočienė.
Kur girdėta, kad savivaldybės administracija už mokesčių mokėtojų pinigus bylinėtųsi su laikraščiais?, – stebėjosi J.Šarkus.
Pats teiginio autorius J.Šarkus teismo procese dalyvavo trečiuoju asmeniu. „Kaip Druskininkų savivaldybės tarybos narys turiu ne tik teisę, bet ir pareigą reikšti savo nuomonę aktualiais gyventojams klausimais. Vietinės valdžios propagandinio laikraščio atsiradimas buvo ir tebėra daug aistrų kelianti tema, kurią aptarinėjo vietinė ir šalies žiniasklaida, Žurnalistų etikos inspektorė ir Konkurencijos taryba svarstė nepriklausomų Druskininkų laikraščių skundus.
Jau vien šios bylos buvimas teisme įrodo mano straipsnio teiginį – kur girdėta, kad savivaldybės administracija už mokesčių mokėtojų pinigus bylinėtųsi su laikraščiais? Sveikinu, kad teismas nepasidavė šiai politikų užgaidai ir priėmė teisingą sprendimą", – sakė J.Šarkus.
Penktadienį perskaičiusi savo sprendimą civilinėje byloje, teisėja motyvavo tuo, kad politiko, viešo asmens J.Šarkaus viešai išsakyta kritiška nuomonė yra tik nuomonė, be to – išreikšta korektiškai, neįžeidžianti, o ieškovo, kaip juridinio asmens, kritikos ribos yra žymiai platesnės už privataus asmens kritikavimo rėmus.