Aplinkos ministerija skatina darnų ir nechaotišką miestų vystymąsi, pastarasis žingsnis to link – naujasis Teritorijų planavimo įstatymas, kuris leidžia investuotojams ir statytojams paprasčiau įveikti kelią nuo idėjos iki rakto. Siekiant racionalios miestų plėtros parengta ir Infrastruktūros įstatymo koncepcija, kuri leis tinkamai reguliuoti miestų vystymą. Apie tai, kokie artimiausi vieno iš sparčiai besiplečiančių miestų Druskininkų planai, kalbėjo kurorto meras R.Malinauskas.
– Druskininkai per pastarąjį dešimtmetį ganėtinai stipriai pakeitė savo veidą. Kokie dabar svarbiausi miesto plėtros planai, ko link judama?
– Nepaslaptis, kad jau kelis metus rimtai dirbame su šiuo metu kone svarbiausiu Druskininkams projektu – kultūros ir kongresų rūmai, kurie yra numatyti buvusios „Nemuno“ sanatorijos teritorijoje. Tai yra vienas svarbiausių infrastruktūros objektų Druskininkų kurortui. Taip pat šiuo metu yra baigiamas rekonstruoti istorinis Sveikatingumo parkas. Nors užbaigimo terminas yra pavasarį, tikėtina, kad darbai bus baigti dar iki šių metų pabaigos. Dabar bus įvykdyti du renovavimo etapai, planuosime ir trečiąjį, tačiau parkas galės puikiausiai funkcionuoti ir baigus pirmuosius du.
Vienas iš energetinių projektų – statyti antrą biokuro katilą, šiuo metu jau yra rengiamas techninis projektas ir demontuojami seni katilai. Jau turime vieną veikiantį biokuro katilą, o antrasis yra to projekto tęsinys.
Nepaslaptis, kad jau kelis metus rimtai dirbame su šiuo metu kone svarbiausiu Druskininkams projektu – kultūros ir kongresų rūmais.
Reikėtų paminėti ir tai, kad galvojame apie daugiabučių kiemų sutvarkymą. Nei Druskininkai, nei kuris kitas miestas negali pasigirti senų kvartalų kiemais. Sovietmečiu projektuotos stovėjimo aikštelės jau yra per mažos ir jas būtina plėsti. Na, ir žinoma, reikia galvoti apie naujųjų kvartalų, įsikūrusių aplink Druskininkus, infrastruktūrą. Išdygo nauji tiek daugiabučių, tiek vienbučių namų kvartalai, tačiau nei vandentiekio, nuotekų tinklų, nei gatvių dar nėra – taigi turime imtis ir šių darbų.
– Aplinkos ministerija su Teritorijų planavimo ir rengiamu naujuoju Infrastruktūros įstatymais siekia stabdyti neracionalią plėtrą į priemiesčius, o naujus statybos objektus jungti prie jau sukurtos infrastruktūros. Ar pritariate tokiam modeliui?
– Pritariu, tik noriu pasakyti, kad Druskininkų atvejis yra visiškai kitoks. Teisės aktai ne visada 100 proc. atitinka visas situacijas ir Druskininkams vidinės miesto plėtros modelis netinka dėl vienos paprastos priežasties – apie 84 proc. miesto teritorijos sudaro valstybinis miškas. Kadangi visi suprantame, kad miškus reikia saugoti ir puoselėti, mes neturime kitos išeities, kaip tik plėstis priemiesčiuose.
– Kaip, jūsų nuomone, Druskininkai pasikeis per artimiausius 10 metų? Kokią matote miesto viziją?
Svarbiausias tikslas – Druskininkai turi būti kurortas, naudojantis tik natūralius gamtinius išteklius.
– Svarbiausias tikslas – Druskininkai turi būti kurortas, naudojantis tik natūralius gamtinius išteklius. Antra, turi ir toliau vystyti turizmo, poilsio ir sveikatinimo infrastruktūrą. Šiomis kryptimis mes judame pastaruosius 10 metų, manau, judėsime ir toliau. Džiaugiuosi, kad mums pavyksta išvengti sezoniškumo, turistų srautas yra panašus kone ištisus metus. Aišku, dar svarbu kelti Druskininkų žinomumą tarptautiniame turizmo kontekste.
– Druskininkuose žalumos, parkų yra palyginti daug, kas yra daroma norint išsaugoti miesto draugiškumą aplinkai?
– Mes esame darę nemažai visokių bandymų, turime įvairiausių planų, kaip padaryti miestą dar ekologiškesnį, dar žalesnį. Vieni iš pirmųjų prabilome apie elektra varomą miesto transportą, tačiau kol kas tai yra per brangu. Turime biokuro katilą su itin aukšto lygio valymo sistemomis. Stengiamės saugoti parkus ir atsižvelgdami į mokslininkų pasiūlymus sodiname kuo daugiau spygliuočių, nes jie gerina oro kokybę.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
