Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, nors kaltinamieji vienas su kitu nėra pažįstami ir jų vykdyta veikla skiriasi, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities pasienio valdybos pareigūnas.
Teisėsaugos duomenimis, kaltinamiesiems jis prisistatė išgalvota tapatybe, puikiai kalba lietuviškai.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo, kurio metu vykdytos Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos užduotys, pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad tai yra tas pats ikiteisminis tyrimas, apie kurį prokuratūra pranešė pernai kovo pradžioje. Pavasarį skelbta, kad buvo sulaikyta Klaipėdos tarybos narė Ela Andrejeva. Jos advokatė Natalja Fočenkova vėliau BNS sakė, kad politikei buvo suteiktas specialiosios liudytojos statusas.
Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė BNS informavo, kad ši byla teisme yra gauta, joje kaltinimai pateikti visuomenininkui Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generaliniam direktoriui Aleksėjui Greičiui ir Mindaugui Tunikaičiui.
Pasienyje su Karaliaučiumi esančiuose Pagėgiuose gyvenantis M.Tunikaitis 2015 metais su politine partija „Lietuvos sąrašas“ kandidatavo į savivaldybės tarybą.
A.Greičius 2015 metais su Lietuvos rusų sąjunga kandidatavo į Klaipėdos miesto taryba, šiame sąraše buvo ir E.Andrejeva.
Rusijos pareigūnas prisistatė Petru
Tyrimo metu, kurį vykdė Klaipėdos apygardos prokurorai, Klaipėdos policijos Kriminalinė policija ir Valstybės saugumo departamentas, nustatyta, kad vienas Klaipėdos krašto gyventojas į Rusijos žvalgybos pareigūno akiratį pateko dar 2014 metais.
Pažintis prasidėjo tarsi atsitiktiniu jųdviejų kontaktu kertant Lietuvos ir Rusijos pasienio punktą ir tarsi nereikšmingais Petru prisistačiusio vyro prašymais, tokiais kaip nupirkti Lietuvoje ant sienos kabinamą kalendorių ar butelį vyno. Ilgainiui, pasak teisėsaugos, tai virto prieš Lietuvą nukreiptų pavedimų vykdymu.
Vykdydamas užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotis, kaltinamasis turėjo fotografuoti konkrečius objektus, rinkti informaciją apie jam nurodytus asmenis, dalyvauti tam tikruose renginiuose, įsigyti ir perduoti prašomus leidinius, viešai publikuoti tam tikrą informaciją bei atlikti kitus pavedimus.
Už perduotus duomenis kaltinamajam buvo atlyginama pinigais, pateikiant tai kaip „paramą sveikatai“ ar „kompensavimą“ už mokesčius vizoms.
Už perduotus duomenis kaltinamajam buvo atlyginama pinigais, pateikiant tai kaip „paramą sveikatai“ ar „kompensavimą“ už mokesčius vizoms.
Tyrimo metu kaltinamasis pripažino vykdęs nurodymus, nors po kurio laiko ir ėmęs suprasti, kad jie gali būti neteisėti ir kad su juo bendraujantis asmuo nėra tas, kuo prisistato.
Jausdamasis nesaugiai, tačiau bijodamas šantažo dėl jau įvykdytų užduočių, kaltinamasis teigia turėjęs minčių kreiptis į Lietuvos teisėsaugą, tačiau neišdrįsęs.
Kaltinamasis taip pat pripažino, kad su užduotis jam duodavusiu Petru bendravo, jam skirtas užduotis vykdė ir gautus duomenis perduodavo slapta, tam naudodavosi įvairiomis konspiracinėmis priemonėmis, o tai irgi stiprino įtarimą dėl vykdomų veiksmų neteisėtumo.
Finansavo renginius
Kitas kaltinamasis su tuo pačiu Rusijos žvalgybos atstovu susipažino 2016 metais viename iš socialinių tinklų.
Pasak teisėsaugos, kaltinamasis tuo metu veikė kaip vienos visuomeninės organizacijos vadovas, tad jo nenustebino privačiai gauta žinutė, kurioje domėtasi organizacijos veikla. Susirašinėjimas žinutėmis truko keletą mėnesių, vėliau kaltinamasis su Piotru pristačiusiu asmeniu susitiko Sovetske.
Susirašinėjimas žinutėmis truko keletą mėnesių, vėliau kaltinamasis su Piotru pristačiusiu asmeniu susitiko Sovetske.
Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis susitarė su Piotru, kad pastarasis pilnai ar dalinai finansuos kaltinamojo organizuojamus renginius.
Kaltinamasis taip pat įsipareigojo fotografuoti bei filmuoti šiuos renginius, juose dalyvaujančius ar tik juos stebinčius asmenis ir šią vaizdo medžiagą perduoti Piotrui, taip pat įsipareigojo rinkti su šiais renginiais susijusią informaciją, rengti ir publikuoti tekstus nurodytose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, taip pat sutiko Piotrą dominančią informaciją perduoti iš anksto sutartu konfidencialiu būdu.
Tyrimo duomenimis, surengta ne mažiau dešimties Piotro finansuotų renginių.
Bendravimą su Piotru kaltinamasis tęsė ir po VSD pareigūnų įspėjimo, kad šis asmuo yra Rusijos FST pareigūnas, vykdantis užduotį rinkti Rusijos žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje ir daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams bei politiniams procesams.
Tyrimo duomenimis, surengta ne mažiau dešimties Piotro finansuotų renginių.
„Kaltinamasis pasirašytinai buvo įspėtas, kad bet koks bendravimas su šiuo asmeniu, jo užduočių vykdymas gali būti vertinamas kaip šnipinėjimas ar padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, tačiau pasirinko tęsti šį neteisėtą bendradarbiavimą“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Tyrimo duomenimis, kaltinamasis taip pat aktyviai veikė teikdamas kontaktinę informaciją ir supažindindamas Piotrą su kitais potencialiai galinčiais bendradarbiauti asmenimis, slaptai vykdydamas kitas informacijos rinkimo bei gautų duomenų perdavimo užduotis.
Teisėsauga ragina apie įtartinus kontaktus pranešti
Abu asmenys sulaikyti praėjusių metų kovo pradžioje. Šiuo metu jiems taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės.
Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.
Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad labai dažnai klaidingai manoma, jog užsienio žvalgybos organizacijos domisi tik tais, kas disponuoja kokia nors įslaptinta informacija, ir kad nusikaltimas daromas tik tuomet, kai renkami ir perduodami viešai neprieinami duomenys.
„Verbavimas dažniausiai prasideda nuo labai paprastų ir nekaltai atrodančių prašymų – atvežti kokią smulkmeną, ką nors nebrangaus nupirkti, perduoti. Ir tai gali trukti gana ilgai. Tačiau vėliau atsiranda pinigai, kiek kitokie prašymai, paduodami pasirašyti dokumentai. Žmogus pajunta įsivėlęs, išsigąsta. Iš esmės, to ir siekiama, nes tuomet žmogus yra pažeidžiamas ir lengviau valdomas“, – sako šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Ruslanas Ušinskas.
Verbavimas dažniausiai prasideda nuo labai paprastų ir nekaltai atrodančių prašymų – atvežti kokią smulkmeną, ką nors nebrangaus nupirkti, perduoti, – sako R.Ušinskas.
Jis akcentavo, kad net ir viešai prieinamos informacijos rinkimas bei perdavimas užsienio žvalgybai yra nusikalstamas.
„Visai nesvarbu, kad perduotoje nuotraukoje yra tiesiog miesto centrinės gatvės atkarpa ar vazonas su gėle. Todėl jei tik kyla įtarimų, kad kas nors bando tokiu būdu įtraukti į neteisėtą veiką, geriausia yra nedelsiant kreiptis į mūsų šalies teisėsaugą – bet kokiu atveju pasekmės tikrai bus kitokios, nei sulaukus pareigūnų“, – teigė prokuroras.
VSD direktorius Darius Jauniškis taip pat pabrėžė, kad didžiausią žalą žmogus padaro pats sau, kai delsia, bijo kreiptis konsultacijos ar pagalbos.
„Raginame Lietuvos piliečius, patekusius į panašią situaciją, nebijoti kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, skambinti pasitikėjimo linija ir pasitarti, kaip būtų galima išspręsti problemą iki minimumo sumažinant blogas pasekmes. Klysti gali visi, tačiau svarbu laiku kreiptis pagalbos“, – sakė D.Jauniškis.
Šiuo metu Šiaulių apygardos teismas nagrinėja šnipinėjimo Rusijai bylą, joje kaltinamas buvęs politikas Algirdas Paleckis ir verslininkas Deimantas Bertauskas.
