Pasaulio banko duomenys rodo, kad pagal savarankiškai dirbančių moterų rodiklį Lietuva užima vos 17 vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tik 9 proc. lietuvių yra darbdavės ar užsiima individualia veikla. Dar mažesnis moterų verslumo rodiklis yra Bulgarijoje, Suomijoje, toks pat – Latvijoje. Specialistų teigimu, neišnaudodamos moterų verslumo potencialo valstybės patiria didelių nuostolių.
Uždirba mažiau nei vyrai
ES atliktų tyrimų duomenys 2013 metais buvo susumuoti ir suvesti į lyčių lygybės indeksą. Jis rodo, kad ES moterys palyginti mažai įsitraukusios į sprendimų priėmimą – vos 38 proc. jų užima svarbias pareigas: dalyvauja politikoje, yra didžiųjų įmonių vadovės ir pan. Lietuvoje šis skaičius dar mažesnis ir siekia 32,1 proc.
Tik 9 proc. lietuvių yra darbdavės ar užsiima individualia veikla.
Svarbias pareigas užima palyginti nedaug Lietuvos politikoje dalyvaujančių moterų (35,6 proc.), ES šis rodiklis yra gerokai aukštesnis – 49,9 proc.
Pagal indeksą yra matoma, kad didelė nelygybė Lietuvoje yra ir finansų srityje – daugiau nei du trečdaliai moterų Lietuvoje gauna mažesnes pajamas už vyrus.
Pažanga labai lėta
Lyčių lygybės indeksas nagrinėja ir kitas sritis: darbą, išsilavinimą, sveikatą bei laiką, skiriamą namų ruošai, vaikų priežiūrai ir socialinei veiklai.
„Jei nedarytume tyrimų, negalėtume sekti situacijos bendrijoje ir atskirose jos šalyse. Pagal tam tikrus rodiklius vertinant tyrimų rezultatus nuo 2004 metų matyti, kad lyčių lygybės pažanga ES šalyse yra labai lėta – keičiasi tik keliomis procento dalimis po kablelio“, – konstatavo Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Virginija Langbakk.
Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos politikoje moterų netrūksta: prezidento, Seimo pirmininko postai priklauso moterims, ne taip seniai už šalies finansus buvo atsakinga Ingrida Šimonytė, o Krašto apsaugos ministerijai vadovavo Rasa Juknevičienė.
Nepaisant to, žiūrint į Lietuvos indeksą valstybės sprendimų priėmime moterų vaidmuo nėra reikšmingas – 2010 metais rodiklis siekė vos 23 proc.
Matyt, politinės partijos dar nepilnai subrendusios, todėl demokratinis deficitas jose labai ryškus.
„Kodėl taip yra? Niekada negali atrasti vienos priežasties. Matyt, politinės partijos dar nepilnai subrendusios, todėl demokratinis deficitas jose labai ryškus. Europoje buvo palygintos 55 partijos. Paaiškėjo, kad mažose, dar tik besisteigiančiose partijose, moterų lyderių yra daugiau. Ten daugiau galimybių atsiskleisti. Tačiau seniai egzistuojančiose partijose dominuoja vyrai, moterų vaidmuo išryškėja nebent reitingų nuosmukio atveju, kai auga rinkėjų nepasitikėjimas – tai šansas moteriai perimti vadovavimo vairą“, – aiškino V.Langbakk.
Partijų viduje – demokratijos stoka
Moterims ne visada lengva išsikovoti deramas pozicijas net ir vidiniuose partijos organuose. Tai esą rodo, kad partijų vidaus tvarka nėra demokratiška, o nariai stokoja platesnio mąstymo ir išprusimo.
„Jei valdančioje partijoje vyrauja patriarchalinis mąstymas, formuojant ministrų kabinetą moterims geriausiu atveju patikimi vadinamieji lengvieji portfeliai – tik dėl pliusiuko“, – atkreipė dėmesį EIGE direktorė.
Pastebėta, kad moterys aktyviau dalyvauja priimant politinius sprendimus valstybės ar savivaldybių lygyje tose šalyse, kur palankesnė socialinė aplinka. Pavyzdžiui, Belgijoje, Vokietijoje ir Švedijoje veikia specialūs darželiai parlamentuose dirbančių žmonių vaikams.
Tendencijos rodo, kad tose šalyse, kur valdžios organuose yra daugiau moterų, socialinių paslaugų sistema veikia efektyviau, jos labiau priartinamos prie šeimos poreikių.
Už klaidas moterys kritikuojamos aštriau
Kalbant apie verslą ir vadovaujamas pareigas jame, moterims tiek Lietuvoje, tiek ES vis dar sunku konkuruoti su vyrais ir būti vertinamoms pagal tokius pačius kriterijus kaip jie.
„Kad užsitarnautų tas pačias pareigas ir sulauktų to paties įvertinimo, moteris turi daug daugiau stengtis ir įrodinėti. Jei kas nors ne taip, moteris daug žiauriau kritikuojama nei vyras – jam daugiau atleidžiama“, – aiškino V.Langbakk.
Apskritai kalbant apie automobilius, narystes klubuose ir kitas pridėtines darbo užmokesčio vertes, moterų socialinis paketas yra skurdesnis nei vyrų.
Skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo apmokėjimo ES vis dar vidutiniškai sudaro 16,2 proc. Kitaip tariant, vidutiniškai du mėnesius moterys dirba veltui.
„Tai – ne tik atlyginimo klausimas, bet ir priedų. Apskritai kalbant apie automobilius, narystes klubuose ir kitas pridėtines darbo užmokesčio vertes, moterų socialinis paketas yra skurdesnis nei vyrų“, – kalbėjo V.Langbakk.
Ji neneigė, kad neretai pačios moterys save nuvertina ir derybose dėl darbo sąlygų prašo mažiau nei vyrai.
„Jei jos turi vaikų, tai įvertina tai, kad jie gali sirgti ir todėl teks atsitraukti nuo darbų – todėl lyg jausdamosi kaltos sutinka su mažesniu atlyginimu“, – sakė pašnekovė.
Išsilavinusios, bet paskendusios buityje
Moterų išsilavinimo rodiklis Lietuvoje palyginti aukštas – aukštąjį išsilavinimą turi daugiau moterų nei vyrų.
Tačiau šeimose vis dar didelis atotrūkis tarp vyro ir moters pareigų.
Europoje periodiškai atliekami laiko panaudojimo tyrimai, kurie parodo, kaip keičiasi žmonių dienotvarkė, kiek laiko jie dirba, kiek laiko skiria namų ruošai bei vaikų priežiūrai, pagaliau kiek valandų miega.
Lietuva iš kitų valstybių išsiskiria tuo, kad jos gyventojai ilgiau dirba ir turi mažiau laisvalaikio nei išsivysčiusių šalių piliečiai, o laisvalaikį dažniau nei užsieniečiai praleidžia prie televizoriaus.
Dirbančios lietuvės namų ruošai skiria daugiau nei 3 valandas per dieną. Tai yra neatlygintinas darbas, už kurį niekas nemoka.
„Kalbant apie socialinį lyčių teisingumą, tam reikia laiko ir sąmonės pasikeitimo. Šeimos darbų pasiskirstymas keičiasi per kelias kartas: tėvas buityje padeda daugiau nei senelis, sūnus prisiima daugiau ruošos darbų nei tėvas ir t.t. Procesas vyksta, tačiau ne taip sparčiai kaip norėtųsi“, – pastebėjo V.Langbakk.
