Prie penkių viešojoje erdvėje jau gausiai aptartų užsiregistravusių kandidatų – Arvydo Juozaičio, Aušros Maldeikienės, Valentino Mazuronio, Naglio Puteikio ir Gitano Nausėdos – prisidėjo dar du. Tai Vitas Gudiškis ir Alfonsas Butė.
64-erių metų Vitas Gudiškis šiuo metu yra Vilniaus veteranų sporto klubo „Aidas“ prezidentas. Jis yra buvęs Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas.
Tiesa, V.Gudiškio darbas šioje federacijoje baigėsi skandalu. Jis buvo apkaltintas sukčiavimo būdu pasisavinęs apie 126 tūkstančius litų. Vėliau visgi išteisintas ir išvengęs dviejų metų laisvės atėmimo bausmės.
Jo iždininku Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje užregistruotas bendrovės „Sveikatos kurortas“ vadovas Vytas Brusokas.
Prezidentu buvo jau tris dešimtmečius
15min pasiteiravus V.Gudiškio, kokie jo kandidatavimo motyvai, šis teigė, kad turi „prezidentinio darbo patirties“.
„Aš, atkūrus nepriklausomybę, visą laiką buvau prezidentu. Buvau ledo ritulio federacijos prezidentu, kitų sporto organizacijų vadovu, mano patirtis vadybininko... Esu Vilniaus veteranų sporto klubo prezidentas“, – pasakojo savarankiškai išsikėlęs kandidatas į prezidentus.
Aš, atkūrus nepriklausomybę, visą laiką buvau prezidentu.
Jis pabrėžė, kad 25 metus dirbo Sporto komitete, dalyvavo trijose olimpiadose kaip delegaciją lydintis narys, apvažiavo daug pasaulio ir teigė baigęs anglų kalbos mokslus Kembridžo universitete.
Paklaustas apie politines pažiūras, V.Gudiškis pabrėžė, kad yra kritiškas dabartinei valdžiai. Jam labai nepatinka draudimų politika.
„Klausiau LRT komisijos išvadų priėmimą. Nepriėmė. Labai gerai, kad nepriėmė. Man šita valstiečių politika visumoje nepatinka. Draudimai... Ką jie duoda? Jie nieko neduoda“, – piktinosi V.Gudiškis.
„Gyvenu Balsiuose nuo 1990-ųjų metų, pasistačiau namą. Vaikai užaugo ir išvažiavo. Sūnus ir dukra Australijoje, Sidnėjuje. Kita dukra – Vilniuje. Kodėl vaikai išvažiavo? Išvažiavo, nes negaliu sulaikyti jų Lietuvoje, nėra gerai apmokamo darbo, nėra pasirinkimų“, – apie savo gyvenimą pasakojo kandidatas.
Tikisi užsienio lietuvių ir sporto klubų paramos
V.Gudiškis gyrėsi, kad sulaukė kvietimų iš Amerikos lietuvių bendruomenės, vasario mėnesio pradžioje vyks į Čikagą pristatyti savo politinę programą ir kandidatūrą. Vėliau žada susitikti ir su Australijos lietuviais.
Paklaustas, ar netrūks remiančios politinės organizacijos, V.Gudiškis tikino, kad jį remia „visa sporto visuomenė“.
„Aš nepriklausau jokiai partijai, mane remia sporto visuomenė. Dabar žiūrėkite, vyks Kauno „Žalgirio“ rungtynės, mane pristato, aš kalbu „Žalgirio“ arenoje aštuoniems tūkstančiams žiūrovų. Aš prisistatau kaip kandidatas „Ryto“ „Siemens“ arenoje“, – tikindamas, kad jį parems šie krepšinio klubai, garsiai planavo kandidatas.
„Lavrinovičiai, Sabonis, Marčiulionis... Aš juos už rankučių vedžiojau“, – tikino V.Gudiškis, vardindamas įvairiausius sportinius renginius, kuriuose jam teko dalyvauti ir bendrauti su sportininkais.
Su Putinu ir Lukašenka susaistys ledo ritulys
Pasiteiravus, ką ketina veikti užsienio politikos srityje, V.Gudiškis teigė matantis kitokius žingsnius, nei darė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tarybiniais laikais aš dažnai važinėjau į Maskvą, dirbau mokomajame sporto skyriuje. Reikėjo derinti su Maskva planus. Buvo statybose planai ir buvo sporte planai – kiek medalių iškovoti ir panašiai“, – pasakojo jis.
Mano pirmas žingsnis būtų ne į Vakarus važiuoti, o į Maskvą.
„Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka yra ledo ritulio federacijos vadovas. Aš esu jo pažįstamas. Mes su baltarusiais žaidėme Rytų Europos lygoje. Žaidžia ledo ritulį ir Vladimiras Putinas“, – apie užsienio politikos kryptis kalbėjo V.Gudiškis. „Mano pirmas žingsnis būtų ne į Vakarus važiuoti, o į Maskvą“, – apibendrino jis.
Paklaustas, ką parvežtų Lietuvai iš Maskvos, jis atsakė lakoniškai: „Taiką“. „Jeigu tie rusai eitų, tai mūsų armija, kiek ji atsilaikytų? Kelias valandas. Ne daugiau... Tai reikia kalbėtis“, – sakė kandidatas į prezidentus, pabrėždamas, kad su A.Lukašenka tartųsi dėl Astravo atominės elektrinės.
Tiesa, V.Gudiškis pabrėžė ir tai, kad NATO apsauga yra svarbi Lietuvai ir jis neatsisakytų vizitų Vakaruose. „Aš puikiai kalbu angliškai. NATO būtinas garantas ir pritariu, kad ginkluotei reikia skirti daugiau“, – sakė jis.
Jo teigimu, kandidatuoti paskatino tai, kad dabartiniame kandidatų sąraše nemato tinkamų asmenybių. V.Gudiškis debatuose ypač norėtų mesti iššūkį Gitanui Nausėdai, kuris „atstovavo švediškiems bankams, išvežusiems pinigus iš Lietuvos“.
20 tūkstančių parašų surinkti jis nemato problemų. Jo teigimu, prisidės ir jo vadovaujamo sporto veteranų klubo nariai.
„Vien Balsiuose aš surinksiu 10 000 parašų“, – tikino jis, svarstydamas, kad gimtajame Kudirkos Naumiestyje ir išdalinęs lapus pažįstamiems klubo nariams surinks parašų daugiau nei reikia.
Badavo prie Seimo dėl teisingumo stokos
66-erių metų Alfonsas Butė, skirtingai nei V.Gudiškis, jau turi politinių kampanijų patirties. 2004 metais vienmandatėje Senamiesčio apygardoje jis buvo Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas. 2016-aisiais jis bandė patekti į parlamentą kartu su Antikorupcine Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija.
2017 m. kovą A.Butė išgarsėjo, kai kelias dienas prie Seimo rengė bado akciją „Už tikėjimą, už teisingumo atkūrimą Lietuvoje“.
Jo rinkimų kampanijos iždininkė VRK skelbiama žmona Janina. Taip pat pažymima, kad 2008 m. A.Butė Vilniuje buvo nuteistas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kandidato automobilyje važiavusios keleivės sveikata.
15min susisiekus su Panevėžio rajone gimusiu politiku, šis teigė, kad jo kandidatavimo motyvai paprasti: delsti nebegalima.
„Dar dešimt metų tokios „palaimos“ ir Lietuvos gali nebelikti. Gali įvykti negrįžtami pokyčiai“, – teigė A.Butė.
„Lietuvai reikalingi kardinalūs ir drąsūs sprendimai. Būtent todėl aš apsisprendžiau kandidatuoti“, – tikino jis.
Pažiūros – labiausiai dešinės
Paklaustas apie politines pažiūras, A.Butė teigė esantis „labiausiai dešinių pažiūrų, kokios įmanomos“.
„Esu Krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininko pavaduotojas. Esu už krikščioniškąsias vertybes, kurios yra pagrindų pagrindas“, – deklaravo kandidatas į prezidentus.
„Jeigu šiandien žmonės daugiau laikytųsi krikščioniškųjų reikalavimų, 10 Dievo įsakymų, tai šiandien nė vieno kalėjimo nebūtų, nė vieno kalinio, nė vieno užmušto, nužudyto, išprievartauto, sumušto, paniekinto, nebūtų jokių patyčių“, – tvirtino A.Butė.
Pasiteiravus, ar Lietuvai nereiktų ne politinės, o religinės valdžios, teokratijos, A.Butė sušvelnino poziciją, patikindamas, kad gerbia visas Lietuvoje esančias religines bendruomenes – musulmonus, žydus, sentikius.
„Lietuva yra pasaulietinė valstybė ir joje ne vien tik krikščioniško tikėjimo žmonės gyvena“, – pripažino jis. „Demokratinė valstybė yra pagrindų pagrindas ir nieko kito mes nesugalvosime“, – sakė A.Butė.
Piktinasi ambasadų neveiklumu
Užsienio politikos srityje kandidatas teigė norintys daugiau ambasadų paramos verslui ir Lietuvos vardo garsinimo.
Realios naudos per 28 metus visos tos pasiuntinybės nedavė.
„Užsienio politika yra vidaus politikos tąsa. Šiandien mums reikėtų koncentruoti užsienio politiką į partnerius. Mums reikėtų ne vėjais leisti mūsų šimto ambasadų, atstovybių užsienyje pajėgumus. Realios naudos per 28 metus visos tos pasiuntinybės nedavė“, – sakė A.Butė, pasigesdamas pagalbos verslininkams bei eksporto skatinimo.
Jis priminė jam puikiai žinomą atvejį, kai Alytaus rajone Olandijos firma, gaminanti siurblius, sulaukė tiesioginio ambasadoriaus palaikymo.
„Alytus 1993 ar 1994 metais modernizavo savo katilinę, keitė siurblius, tai Olandijos ambasados sekretorius važiavo tris kartus susitikti į Alytų su tuometiniu technikos direktoriumi, kad įpirštų tuos katilus. Tuo metu mūsų darbuotojai, kai aš kreipdavausi į užsienio ambasadas dėl informacijos ar ryšių, sakydavo, kad jiems negalima, draudžiama. Tai kokia mūsų užsienio politika, jei mes padėti savo verslininkams negalime?“, – retoriškai klausė medienos apdirbimo pramonės verslininkas A.Butė.
Pasiteiravus, kaip įsivaizduoja savo būsimą rinkėjų ratą, kandidatas teigė, kad tai žmonės, suvokiantys sudėtingą dabartinę padėtį.
„Visi geros valios žmonės ir visi tie, kuriems reikalinga Lietuva. Dabartinės politikos išdavoje mes praradome jau trečdalį gyventojų ir per artimiausius dešimt metų galime prarasti tiek, kad pokyčiai gali būti negrįžtami“, – perspėjo A.Butė.
