Į socializacijos centrus vaikai siunčiami tik teismo sprendimu, bet tik pritarus Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrui. Dažniausiai – po to, kai įvykdo nusikaltimus. Išvis tokių vaikų Lietuvoje šiandien – 63.
Pagal ministerijos parengtą projektą, numatyta, kad iki kitų metų vasario pabaigos turi būti likviduoti du vaikų socializacijos centrai – mergaites glaudžiantis Vilniaus vaikų socializacijos centras ir berniukus perauklėjantis Kauno vaikų socializacijos centras.
Kauno vaikų socializacijos centre vienam gyventojui tenka 277 kvadratiniai metrai ploto, o Vilniaus vaikų socializacijos centre – net 501 kvadratinis metras.
Vilniaus socializacijos centre, ministerijos duomenimis, šiuo metu gyvena tik 9 mergaitės (centro direktorės teigimu – 10), Kauno įstaigoje – 13 berniukų. O darbuotojų: Vilniaus socializacijos centre dirba per 50, o Kauno – daugiau nei 40.
Visi 90 darbuotojų jau kitų metų kovą greičiausiai liks be darbo, o vaikai bus perkelti į kitas dvi veikiančias įstaigas – „Saulutę“ Kaune ir Vėliučionių socializacijos centrą.
Dabar šie centrai taip pat pustuščiai. „Saulutėje“, kuri gali priimti 24 mergaites, jų tėra 11, o Vėliučionyse – berniukų 16, nors tilptų dvigubai daugiau.
Todėl ministerija apibendrina, kad Lietuva socializacijos įstaigų turi per daug. Be to, jos skaičiavimu, likvidavus du socializacijos centrus dar pavyks sutaupyti apie 1,1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų kasmet.
Anot ministerijos, planuojama, kad iki 2019 metų šalyje liktų veikti trys socializacijos centrai. Jiems pertvarkyti Švietimo ir mokslo ministerija skiria per 5 mln. eurų.
Numatoma, kad pirmuoju ir antruoju etapu bus pertvarkomi centrai, esantys Biržų r., Vilniuje ir Kaune, vaikai tuo metu bus ugdomi kituose centruose. O vėliau, trečiuoju etapu, – pertvarkomi likę du centrai, vietoj kurių bus įkurti 2 nauji centrai (berniukams ir mergaitėms).
Ministerijos parengtame projekte teigiama, kad šiuo metu Vilniaus ir Kauno socializacijos centrai neracionaliai naudoja lėšas, jų pastatai per dideli ir nepritaikyti vaikams perauklėti.
„Dauguma socializacijos centrų veikia buvusiose nepilnamečių bausmės atlikimo vietose. Todėl būtina sukurti šiuolaikiškas, pozityviai vaikų socializacijai pritaikytas nedideles, efektyviai veikiančias įstaigas, diegiančias naujus ugdymo modelius, įtraukiančias kvalifikuotus specialistus. Turime pertvarkyti erdves ir mokytojų kompetencijas, nes mokiniai ten nuo šių metų važiuoja nebe „gyventi“, kaip buvo anksčiau, o tik išimtiniais atvejais, kaip ir kitose Vakarų valstybėse“, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.
Štai, pavyzdžiui, Kauno vaikų socializacijos centre vienam gyventojui tenka 277 kvadratiniai metrai ploto, o Vilniaus vaikų socializacijos centre – net 501 kvadratinis metras. Be to, abiem įstaigoms reiktų papildomų lėšų remontui. Todėl ministerija pasiryžusi imtis griežtų priemonių ir abu socializacijos centrus likviduoti.
Kol nėra įrengti nauji socializacijos centrai Kelmės ir Kėdainių rajonuose, vaikai iš likviduojamų socializacijos centrų bus perkeliami į šiuo metu veikiančias įstaigas – mergaičių socializacijos centrą „Saulutė“ Kaune ir Vėliučionių socializacijos centrą Vilniaus rajone.
Šiuose socializacijos centruose taip pat apstu problemų, mat vaikų nėra tiek, kiek jų planuota įkurti, kai kurie Vėliučionių socializacijos centro pastatai stovi nenaudojami, o „Saulutės“ socializacijos centre vienai auklėtinei tenka ne ką mažiau ploto nei Vilniuje – 439 kvadratiniai metrai. Šiame socializacijos centre vieno vaiko išlaikymui skiriama net daugiau nei likusiuose – 24 tūkst. 750 eurų per metus.
Nustebino skuba
Kauno vaikų socializacijos centro direktorius Adolfas Skališius sako, kad centras jau kurį laiką gyveno uždarymo nuotaikomis, nes buvo įspėti, kad 2020-uosius Lietuva jau pasitiks be šios įstaigos.
Tačiau jam keista, kodėl ministerija būtent dabar ėmė skubėti ir nusprendė centrą uždaryti nė nesulaukusi šių mokslo metų pabaigos. Esą taip, pirmiausia, bus pakenkta vaikams, kurie jau dabar nerimauja, kas bus su jais, kai centrą likviduos.
„Siūlome pabaigti mokslo metus, nes iš tikrųjų tas sprendimas įnešė sumaišties ir tarp vaikų, jie čia bėginėja, klausinėja, kas bus su jais, kur jie dėsis. Vaikai yra apsipratę, pripratę prie vidaus tvarkos, pažįsta mokytojus ir auklėtojus, esam susigyvenę ir norėtųsi mokslo metus pabaigti, o kitų galime jau ir nebepriimti“, – aiškino direktorius.
A.Skališius pripažino, kad dabar centras tikrai turi per dideles patalpas, kurių išlaikymas kainuoja per daug. Tačiau jis nesutiko, kad jį reikia uždaryti nedelsiant. Esą gal geriau būtų jį perkelti į mažesnes ir tinkamesnes patalpas. „Deja, Kauno savivaldybė mums nieko negalėjo pasiūlyti, tai mes kaip ir susitaikėme, kad įstaiga bus likviduojama. Savotiškas šokas buvo tik, kad taip greitai“, – teigė jis.
Medikų reikia arti
Šoką patyrusi pripažino ir Vilniaus vaikų socializacijos centro vadovė Vida Riaubaitė-Juknevičienė.
Pasak jos, Vilniuje veikiantis socializacijos centras išvis neturėtų būti uždaromas, nes jis turi puikių specialistų, palaiko ryšius su visuomeninėmis organizacijomis. Ji pripažino, kad ploto įstaiga turi per daug, todėl dalį nuomoja.
Dabar būna, kad vaikas atvyko sveikas, o randama ir lytiškai plintančių ligų, ir net imunodeficito sindromas, nors parašyta, kad vaikas atvyko sveikas. Tie vaikai yra perlaikyti gatvėje, – sako V.Riaubaitė-Juknevičienė.
„Taip, formaliai vaikų mažėja, tačiau savivaldybės skundžiasi, kad realiai tampa neįmanoma išsiųsti vaikų į socializacijos centrus. Ministerija mums uždėjusi neigiamą atspalvį, centrą traktuoja ne kaip pagalbos, o kaip bausmės įstaigą. Mums tai keista“, – teigė V.Riaubaitė-Juknevičienė.
Pasak jos, vaikai į centrą atvyksta labai blogos būklės, todėl socializacijos centrai būtinai turi bendradarbiauti su medikais – bet kuriuo paros metu gauti psichologo, psichiatro pagalbą, jau nekalbant apie odontologus, ginekologus, visuomenines organizacijas, dirbančias su smurto ar prievartos aukomis.
„Dabar būna, kad vaikas atvyko sveikas, o randama ir lytiškai plintančių ligų, ir net imunodeficito sindromas, nors parašyta, kad vaikas atvyko sveikas. Tie vaikai yra perlaikyti gatvėje. Jie jau gyventi nebemoka, bet moka išgyventi. Visko mes matome. Ir seksualinė prievarta išaiškėja, ir prostitucijos atvejai“, – pasakojo Vilniaus vaikų socializacijos centro vadovė.
Provincijoje, kur ministerija po kelerių metų planuoja iškeldinti visus socializacijos centrus, pasak V.Riaubaitės-Juknevičienės, tokių sąlygų užtikrinti tiek medicininę, tiek psichinę sveikatos priežiūrą nebebus.
„Kalbama apie tai, kad gamtoje, tarp gėlyčių, paukštelių ir žuvyčių, reikia vaikus ugdyti. Gal tai ir pliusas, bet trečią kartą lipti ant to paties grėblio, nežinau, ar yra racionalu. Buvo kažkada centras Čiobiškyje tarp gėlyčių ir paukštelių – nepasiteisino, Kučgalį uždarė, nes nepasiteisino, o dabar vėl iš naujo. Nėra ten specialistų, o iš Vilniaus ten niekas nesikrausto. O reikalingos ne tik auklėtojos, reikia ir psichiatro, ir psichoterapeuto, ir vaikų krizių centro. Šie vaikai ne iš tų, kurie gali palaukti. Jiems pagalbos reikia čia ir dabar, be atidėliojimų“, – teigė centro vadovė.
Anot jos, Lenkijoje tokių centrų yra 300, tik niekas į jas nežiūri kaip į buvusias kolonijas. Be to, kaimyninėje šalyje kartu dirbama ir su šeima.
„Pas mus jos mokosi gyventi iš naujo. Jos pradeda suvokti savo pareigas visuomenei, sužino, kur ieškoti pagalbos, šiek tiek praplečia akiratį, praturtina kultūrinį gyvenimą. Mes užimame mergaites visais įmanomais būdais, kad ištrauktume iš pelkės, kurioje jos gyveno. O tėvai... Gerai, jei jie atvažiuoja, paskambina, tada viską pasiūlome, ką galime, bet jeigu ne? Jeigu mama „nepradžiūna“ išvis per tuos metus, kai vaikas visą laiką sėdi ir verkia, kad mama pragėrė, to nepadarė, ano nepadarė, mušė. Vaikui skiriama priemonė, o tėvai lieka nuošaly“, – apgailestavo pašnekovė.
E.Žiobienė abejoja, kad kaime bus geriau
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė tikina, kad nė vienas Lietuvoje veikiantis socializacijos centras nėra iki galo idealus. Beveik visų jų patalpos paveldėtos iš internatinių mokyklų, gremėzdiškos, bet visiškai netinkamos vaikams. Pastatai milžiniški, bet net nėra sporto salių, kad vaikai galėtų pajudėti.
Daugiausia skundų, kontrolierės teigimu, vis dėlto sulaukiama iš tų dviejų centrų, kuriuos ministerija yra nutarusi likviduoti iki kitų metų kovo.
Dėl Vilniaus vaikų socializacijos centro dažniausiai skundžiamasi dėl auklėtinių pabėgimų, pats centras taip pat yra skundęsis dėl to, kad į jį atsiunčiami sunkiomis psichikos ligomis sergantys vaikai. O Kauno vaikų socializacijos centras yra turėjęs kur kas rimtesnių problemų.
„Mes esame ir bylą kėlę, kai jie samdė privačią apsaugą ir vaikščiojo vyrai su bananais. Vaikai skundėsi, kad juos rakina prie radiatoriaus. Kėlėme baudžiamąją bylą, tačiau ikiteisminis tyrimas baigėsi nieko nenustačius. Vaikų parodymai vienoki, o suaugusiųjų – kitokie“, – pasakojo kontrolierė.
Tačiau E.Žiobienė vis tiek nesutinka, kad geriausias sprendimas – viską uždaryti ir iš naujo atidaryti regionuose.
„Ten nebus specialistų. Net ir miestuose jų trūksta, bet regionuose bus išvis sunku. Paukščiukų ir gėlyčių galima rasti netoli miesto, bet specialistai kur kas svarbiau. Prisiminkime Švėkšną, kur tolokai nuo miestų, ir specialistų ten nebuvo. Vadovus rasti dar galima, bet psichiatrų, psichologų?“ – abejojo kontrolierė.
