„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 05 26

Du skverai Vilniaus centre ir Senamiestyje bus pavadinti žymių poetų vardais

Du skverai Vilniaus Senamiestyje turėtų būti pavadinti žymių poetų vardais. 2011 metais mirusio Justino Marcinkevičiaus vardu nuo šiol ketinama vadinti bevardį skverą šalia Rašytojų sąjungos būstinės. O Adomo Mickevičiaus vardas oficialiai numatomas skverui, kuris ir iki šiol absoliučiai daugumai vilniečių ir miesto svečių asocijuojasi būtent su šiuo poetu – tai vieta, kur stovi paminklas jam.
Atsinaujinusio skvero pristatymo akimirka
Adomo Mickevičiaus paminklas skvere Senamiestyje / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba ketina pritarti siūlymui, kad sostinėje, centrinėje jos dalyje, atsiras du nauji skverų pavadinimai, patys skverai ir dabar yra, bent vienas iš jų, Maironio gatvėje šalia Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių, gausiai lankomas ir pačių vilniečių, ir turistų.

Šiame skvere nuo 1984 metų stovintis paminklas garsiajam poetui Adomui Mickevičiui lėmė, kad jo vardu neretai neoficialiai vadintas ir skveras. Dabar taryba, jeigu pritars, šį vardą vietai suteiks oficialiai.

Šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte pristatoma poeto biografija ir primenama: „Mickevičiai buvo kilę iš senos lietuviškos bajorų Rimvydų–Mickevičių giminės, kurios atstovai gyveno Rodūnės apylinkėse iki XVII a. pabaigos, kai išsikėlė į Naugarduko apylinkes. Senoji to krašto bajorija, kaip ir Mickevičiai, kalbėjo lenkiškai, nors laikė save lietuvių kilmės bajorais. Poeto tėvai save vadino lietuviais, Lietuvą – tėvyne.“

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mitingas prie Mickevičiaus paminklo
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mitingas prie Mickevičiaus paminklo

Just.Marcinkevičiaus vardą, jeigu taryba pritars, gaus nedidelis skveras šalia Lietuvos Rašytojų sąjungos pastato, tarp K.Sirvydo ir Švento Jurgio gatvių.

2011 metų vasario 16 d. miręs garsus poetas daugybę metų gyveno ir kūrė Vilniuje, čia, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje, yra ir palaidotas.

„Justinas Marcinkevičius dalies lietuvių visuomenės dar sovietmečiu buvo suvokiamas kaip „tautos poetas“. Savitai tęsdamas lietuvių neoromantinės lyrikos tradiciją, savo kūryba jis gaivino ir gynė lietuvių tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją, teigė estetinius literatūros vertės kriterijus. Anot kai kurių literatūrologų, literatūrinės stilistikos požiūriu visa jo poezija tarsi skyla į dvi šakas: pirmoji iš jų artimesnė romantinei tradicijai, antroji – modernumui ar net avangardui“, – rašoma šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte.

R.Kraujutytės ir B.Petruškaitės nuotr./Skveras šalia Lietuvos rašytojų sąjungos
R.Kraujutytės ir B.Petruškaitės nuotr./Skveras šalia Lietuvos rašytojų sąjungos

J.Marcinkevičius buvo ir vienas iš Sąjūdžio kūrėjų, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Jo balsas skambėjo ir 1988 m. rugpjūčio 23 d. Vingio parke, kur vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio surengtas Molotovo-Ribentropo pakto metinių minėjimas. Mitinge dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų