Jaunimo vidinė migracija didėjant ekonominės plėtros diferenciacijai tarp atskirų regionų yra viena iš temų, apžvelgiamų Ilgalaikės jaunimo politikos 2010–2018 metų strategijos projekte.
Dokumente konstatuojama, kad ekonominio išsivystymo skirtumai regionuose skatina jaunimo migraciją, kaimo nykimą, jaunų specialistų trūkumą regionuose.
Strategijos projekte pateikti tyrimo duomenys, rodo, kad bent trumpam į užsienį išvykti dirbti norėtų apie 67 proc. jaunuolių, 78 proc. jaunimo tvirtino turintys pažįstamų, giminių ar draugų, dirbančių užsienyje.
14–29 metų jaunimo, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, skaičių per tą patį laikotarpį užsimota sumažinti beveik tris kartus.Strategijos projekte, be kitų klausimų, aptariamas jaunimo judrumas pabrėžiant narystės Europos Sąjungoje pranašumus bei mobilumo šalyje problemas.
„Europos Sąjungos narystės pranašumus jaunimo judrumo kontekste rodo bevizis režimas, žemų sąnaudų oro bendrovių veikla, Lietuvos transporto sistemos integravimas į transeuropinį transporto tinklą bei įvairios Europos kelionių nuolaidų sistemos. Visa tai jaunimui itin palengvino stažuočių, mokymosi kitose ES šalyse bei keliavimo galimybes“, – teigiama dokumente.
„Siekiant užtikrinti palankesnes jaunimo judrumo galimybes svarbu tobulinti ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą bei priemones, skatinančias vidinį jaunimo mobilumą, sudarančias jaunimui palankesnes susisiekimo visuomeniniu transportu sąlygas“, – sako strategijos autoriai.
Strategijos projekte kritiškai atsiliepiama apie Lietuvos jaunimo gyvenseną, kalbama apie psichologinį nesubrendimą kritiškai vertinti informacijos, kas esą lemia neatsakingą seksualinį elgesį ankstyvame amžiuje, didelį nusikalstamumą ir priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, alkoholio, rūkalų.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepakankamai išplėtotą neformalųjį ugdymą.
„Neformalusis ugdymas Lietuvoje atlieka tik formaliojo ugdymo papildymo funkciją. Iki 2003 m. jis netgi buvo vadinamas papildomu ugdymu“, – teigiama dokumente.
Strategijoje užsibrėžta iki 2018 metų padvigubinti (nuo 31 proc. 2009 metais iki 65 proc. 2018 metais) jaunimo įdarbinimą pagal profesinę kvalifikaciją.
Taip pat 21 kartą sumažinti jaunimo nuo 15 iki 29 metų emigraciją iš šalies (nuo 1,07 proc. 2009 metais išvykimą deklaravusių tokio amžiaus žmonių iki 0,05 proc. 2018 metais).
14–29 metų jaunimo, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, skaičių per tą patį laikotarpį užsimota sumažinti beveik tris kartus – nuo daugiau kaip 29 tūkst. 2009 metais iki 10 tūkst. 2018 metais.
Tarp strategijoje numatytų tikslų yra ir siekis sukurti bei įdiegti jaunimo lyderių ugdymo sistemą Lietuvoje. Atvirų jaunimo centrų ir erdvių skaičius nuo 12-os, veikusių 2009 metais, per dešimtmetį turėtų padidėti iki 350.
