„Gal pernai rudenį sulaukiau skambučio ir kvietimo dalyvauti piliečių forume dėl Europos ateities. Buvo netikrumo jausmas, juk siaučia telefoniniai sukčiai. Kol kalbėjau, susivedžiau paieškoje įmonės, kurios atstovas skambino, pavadinimą. Įsitikinau, kad ji veikianti, reziduoja Lietuvoje.
Man buvo įdomu, sutikau dalyvauti, nes aktualu, kaip mano anūkai, kuriuos turiu du, gyvens. Buvome atrinkti atsitiktinai. Pasakiau apie kvietimą draugams, tai jie nepatikėjo, klausė, kodėl jiems neskambino. Gal tai buvo mano sėkminga diena“, – pakalbintas renginio, šį savaitgalį vykusio Dubline, metu emocijomis pasidalijo 58-erių metų Vidas Balakauskas iš Panevėžio.
Tai, kad skambina sukčiai, iš pradžių pagalvojo ir dar viena konferencijos dalyvė – 43-ejų metų vilnietė Rima Valansevičienė. Baisiausia, anot jos, buvo duoti savo asmens kodą, kuris reikalingas, norint patekti į Europos Parlamentą.
Aktualu, kaip mano anūkai, kuriuos turiu du, gyvens.
„Buvo dvi išvykos – Strasbūre ir dabar Dubline bei viena sesija nuotoliniu būdu. Galvojau, kad bus nuobodžiau, bet man labai patinka, nes yra gyvos diskusijos tarp įvairių pakviestų ES piliečių. Programa labai tiksli. Organizatoriai suorganizuoja net užklasinę veiklą. Iš pradžių diskusijų metu buvo nejauku pasisakyti, jaudinausi, tačiau kai suskirstė į mažesnes grupes, privalėjai prabilti. Diskusijos galiausiai įsisiūbavo, kilo šurmulys, pasisakymų jau atsirado. Turi tokią galimybę kažką pakeisti. Tai yra nerealu. Gal aš neturiu gerų idėjų, bet yra čia tokių žmonių, kurie tikrai turi puikių pasiūlymų“, – teigė apskaitos specialiste tarptautinėje įmonėje dirbanti Rima.
Jai artimiausia tema – švietimas. Tai, kas darosi su švietimu Lietuvoje, pasak vilnietės, yra katastrofa.
„Antros klasės mokiniui duoda tokias užduotis, apie kurias nebuvo kalbėta. Jie turi pradėti gūglinti? Tėvai turi gūglinti? Nori, kad spėjimo būdu sužymėtų? Metus mokytojai netaisė jokių namų darbų, jokio diktanto“, – piktinosi Rima.
Trečias konferencijoje dalyvavęs Lietuvos atstovas nepanoro savo mintimis dalytis su žiniasklaida.
Nuo 16-mečių iki 80-ties metų senjorės
Politikoje Panevėžyje kadaise dalyvavęs Vidas tikisi, kad paprasti piliečiai išties bus išgirsti.
„Esame suvažiavę iš 27 ES šalių, įvairaus amžiaus, profesijų, išsilavinimo. Žmonės su gyvenimo patirtimi ir šešiolikmečiai. Dalyvauja ir 80 metų moteris iš Vokietijos. Sako žmonės tai, ką mato, girdi ir jaučia. Nebūtina būti išsilavinusiu. Dėl to ir kyla diskusijos tarpusavyje. Įdomu bus pažiūrėti, ar išgirs tai, ką mes norime pasakyti, ar priims. Ateitis parodys. Būtų skaudu, jei atmestų tuos mūsų paruoštus pasiūlymus, nors paraleliai daug kas jau yra daroma“, – vylėsi panevėžietis.
„Netikiu, kad 100 proc. mūsų pasiūlymus įgyvendins. Man atrodo, kad daug kas – iš utopijos srities, abstraktūs pasiūlymai, jokio konkretumo. Nedaug tų punktų, kur tikrai norėtųsi, kad praeitų, bet tikiuosi, kad tikrai kažkas iš mūsų konferencijos bus padaryta“, – tikino Rima.
Visi trys lietuviai, dalyvaujantys Piliečių forume Dubline, buvo paskirti į vieną darbo grupę. Joje diskusijos virė su italais, graikais iš Kipro bei vokiečiais. Iš viso grupėje – 13 ar 14 ES piliečių. Kiekvienas jų – su skirtinga darbine bei gyvenimiška patirtimi.
Pasak Vido, labai skiriasi dalyvių iš Vakarų ir Rytų Europos požiūris. Vakarai, anot jo, labiau kalba apie žmogaus teises, tvarumą, aplinkosaugą, mažiau ką supranta apie socialinį teisingumą, nes pas juos jis jau egzistuoja. Pačiam panevėžiečiui socialinis teisingumas – svarbiausia tema.
Žmonės su gyvenimo patirtimi ir šešiolikmečiai. Dalyvauja ir 80 metų moteris iš Vokietijos.
„Esame ES šeimos nariai, bet gauname labai mažus atlygius, geriausi protai emigruoja. Taip niekad nepasivysime Vakarų valstybių, kur pragyvenimo lygis daug didesnis. Tvari ir stipri Europa yra tuomet, kai visi lygūs. Norėtųsi, kad visi dirbtų savo šalyse, o į kitas važiuotų tik pasisemti idėjų, kitų žinių. Svarbiausia, kad visi vienodai vystytųsi. O dabar: vieni vystosi, o kitus, kurie nesivysto, dotuoja, jie ima parazituoti. Vaizdas tuomet labai nekoks, graudu. Žmogus turėtų gauti orų atlyginimą, kad negalvodamas apie rytdieną nueitų ir nusipirktų, ko reikia, o ne bėgtų ir prašytų savivaldybės pašalpos“, – patikino Vidas.
Tai, kad grupėje sunku suderinti pozicijas, pritarė ir Rima. Anot jos, Strasbūre vykusių diskusijų metu darbo grupę sudarė švedai, austrai, vokiečiai ir lenkai, tad ir mąstymas visų buvo panašus. O diskutuojant su pietiečiais, net ir užduotą klausimą visi supranta skirtingai.
„Sunkiai labai tas rekomendacijas ruošiame“, – įpusėjus Piliečių forumui Dubline pripažino vilnietė.
Vienodas minimalus atlyginimas ES įmanomas?
Šįkart trys lietuviai, kartu su kitų ES narių piliečiais, diskutavo apie minimalų darbo užmokestį Europoje arba garantuotų pajamų minimumą, teikė pasiūlymus darbo rinkos klausimais.
„Manau, kad vienodas minimalus atlyginimas visoje ES yra kažkokia nesąmonė, bet visi nubalsavo, kad reikia gilintis į šią rekomendaciją, tai dabar reikia su tuo kažką daryti. Išgryninome tokį dalyką, kad kalbame ne apie vienodą skaičių, pvz., 800 eurų, bet kad tai būtų paskaičiuota pagal tos šalies tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, pagal perkamąją galią. Ir kad būtų sekimo mechanizmas, kuris prižiūrėtų, kad tai būtų įgyvendinta. Taip pat kalbame apie darbo santykių suvienodinimą, kad taisyklės visoje Europoje būtų vienodos. Trečia diskusijų dalis siejasi su profesinės ir asmeninės gyvenimo sričių suderinimu“, – viešų diskusijų turinį atskleidė Rima.
Lietuviai pareikalavo pateikti sąrašą su nurodytais ES šalių minimaliais atlyginimais. Paaiškėjo, kad didžiausi jie – Liuksemburge (virš 2 tūkst. eurų), mažiausi – Bulgarijoje (siekia vos 300 eurų).
„Vokietija turi planų didinti minimalų atlyginimą beveik iki 2 tūkst. eurų. Kiti sako, jei Vokietija turi, kodėl mes negalime turėti. Nežinau, o tai kaip verslas išsilaikys? Žmones pradės atleidinėti. Norėti galima, bet kaip padaryti tai?“, – skeptiškai žvelgė Rima.
Vidas priminė, kad iš 2,8 mln. lietuvių apie 600 tūkst. gauna pašalpas, kompensacijas. Darbo grupės narių jis klausė, ar tai yra normalu, kai pašalpa ir minimalus atlyginimas – lygūs.
„Beje, šešios ES narės nėra patvirtinusios minimalių algų. Gal ir nereikia tokiai Austrijai jų tvirtinti“, – nusišypsojo Vidas.
Pasak Rimos, džiugina tai, kad ateina į Lietuvą tarptautinės kompanijos, kurios dažnai tampa pavyzdžiu Lietuvos įmonėms. Lietuviškosios greitai pamato, kad darbuotojai plaukia į tarptautines, tad norėdamos pritraukti jų, privalo keisti darbo sąlygas.
Vidas: „Kovoti prieš tuos pačius slavus...“
Paklausta, ar užtenka diskusijoms atrinkti vos 800 ES piliečių, kai jų yra apie 500 mln., Rima priminė, kad yra sukurta platforma, kurioje nuomonę gali reikšti visi gyvenantieji ES (internetinėje platformoje futureu.europa.eu). Niekas, anot jos, nelieka nuošalyje.
„Nesame kažkokie išrinktieji, tiesiog turime galimybę dalyvauti gyvose diskusijose. Situacija Europoje nuolat keičiasi, keičia ją ir įvykiai Ukrainoje. Pastebėjau, kad kai kurie pasiūlymai, kuriuos priėmėme Strasbūre vykusios sesijos metu, nebetenka prasmės. Daug jų buvo susijusių su COVID-19. Ar darbo grupėse aptarinėjome Ukrainos situaciją? Nelabai, tik per atidarymo renginį visi, kas norėjo, pasisakė. Tačiau per vietinę televiziją nuskambėjo Lietuvos vardas, kad Baltijos šalys labai sunerimusios ir mąsto, jog jos bus kitas Rusijos taikinys“, – patikino vilnietė.
Tai, kad Ukrainos tema grupės dalyviai daug nediskutavo, patvirtino ir Vidas. Pasak jo, pakalbėta tik šiek tiek apie tarpusavio paramą ir pagalbą, kad ji turėtų būti suteikiama greičiau, nepaisant to, kiek bus prarasta lėšų, juk kitaip prarandamos gyvybės, kol galvoji, ką daryti.
„Esu tarnavęs Sovietų Sąjungoje, man sunkiai suvokiama, ką turi iškęsti ir tie patys rusų kariai. Sunku įlįsti į jų kailį, ką jie turi galvoti. Kovoti prieš tuos pačius slavus... Kaip galima eiti prieš savus, kai kartu tarnavę Afganistane, iš vieno bliūdo valgę. Vaizdas nekoks“, – tikino Vidas.
Iš konferencijos jis teigia išsivežantis suvokimą, kad nesvarbu iš kokios tu valstybės – turtingesnės ar mažiau turtingos, visų ES piliečių požiūris maždaug yra vienodas: kaip padaryti, kad laisviau galėtume gyventi, bendrauti, kad galėtume gyventi be sudėtingų rūpesčių, stresinių situacijų.
„Vilčių turiu, kad apsvarstys mūsų rekomendacijas. Gerai, kad neparinko politikų, vien išsilavinusių žmonių, mokančių kalbėti. Yra ir namų šeimininkių, ir pensininkų, ir pankiško jaunimo, kurie visi turi savo požiūrį. Tai yra labai svarbu, nes esame visokie“, – pabrėžė Vidas.
Piliečių forumai – priešingybė referendumams
Vienas iš Dubline vasario 25-27 dieną vykstančios Konferencijos dėl Europos ateities vykdomosios valdybos pirmininkų, Europos Parlamento narys Guy Verhofstadtas teigė, kad sesijos Airijos sostinėje metu bus suformuluotos paskutinės rekomendacijos. Iš viso ES institucijų atstovams jų bus pateikta svarstyti apie 200.
Pasak europarlamentaro, rekomendacijos – solidus pagrindas, nes yra patvirtintos 70 proc. forume dalyvaujančių ES piliečių.
„Tai didelis procentas, nes kai kuriose šalyse Konstituciją gali pakeisti balsavus 66 proc. piliečių. Plenarinėje konferencijoje iš rekomendacijų bus suformuluotos išvados ir pasiūlymai, kaip reikia reformuoti ES. Artimiausia vyks kovo pradžioje Strasbūre. Kadangi tai yra paskutinė sesija, galima įvertinti, kaip tai pavyko. Juk buvo nerimo ES institucijose dėl šio naujo proceso. Kai kurie EP nariai tikino, kad yra išrinkti piliečių, tad kam dar reikia pačių piliečių viešų diskusijų. EK turėjo kitų problemų dėl šio projekto, bet galiausiai visi pamatė, kad tai svarbu“, – teigė G.Verhofstadtas.
Jo nuomone, tai – priešingybė referendumui. Referendume juk suteikiama jėga piliečiams ir jie suskaldomi į tuos, kurie už, ir į tuos, kurie prieš, o šioje konferencijoje ieškoma piliečių sutarimo, žvelgiama į tai, dėl ko jie sutinka, kokių reformų ateityje nori visi.
„Šis projektas turi tapti nuolatiniu. Dalyviai prašo, kad tai taptų nuolatine praktika. Po rinkimų, įpusėjus 5 metų valdymo periodui, kodėl visuomet nesuorganizavus to Europoje? Tai nepakeičia atstovaujamosios demokratijos, tai ją papildo, dalyvaujamoji demokratija tampa esminiu elementu tikros demokratijos“, – patikino europarlamentaras.
Jam pritarė ir antroji konferencijos vykdomosios valdybos pirmininkė – Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Dubravka Šuica. Pasak jos, būtina skatinti piliečių iniciatyvas, svarbu, kad tos iniciatyvos „ateitų iš apačios“.
„Tai drąsi ES iniciatyva, piliečiams suteikiamos vienodos galimybės su išrinktais atstovais. Niekad demokratija to nėra turėjusi. Esame laimingi dėl to, ką iki šiol Europos piliečiai pasiūlė ankstesnių forumų metu. Konferencija išlošė iš atrinktų dalyvių įvairovės. Mes pasirengę atsispirti nuo to, kokios rekomendacijos bus pateiktos. Norime ES, kuri priklauso piliečiams, ypač jaunimui“, – patikino D.Šuica.
Europos ateitį iš viso sprendė 12 lietuvių
Konferencijos dėl Europos ateities programa suskirstyta į darbo grupių posėdžius ir plenarines sesijas. Iš į Dubliną atvykusio 161 ES piliečio (dar 20 dalyvauja nuotoliu) buvo sudarytos darbo grupės pagal temas. Dalyviai iš pradžių savo mažesniame rate konkrečioje srityje aptarė siūlymus ES, o tuomet visi dalyvavo plenarinėse sesijose, kur siūlymai/išvados aptarti plačiau. Tuomet vyko kitos darbo grupės kita tema, vėl plenarinės sesijos ir taip dirbta visą savaitgalį.
Galutinės rekomendacijos viešai bus paskelbtos vasario 28 dieną, už jas turėjo balsuoti 70 proc. dalyvių.
Iš viso konferencijos metu surengti 4 forumai, kurie turėjo po 3 sesijas. Jose, diskutuodami, kokioje Europoje turėtume gyventi, dalyvavo 800 atsitiktinai atrinktų europiečių. Tarp šių dalyvių – ir 12 Lietuvos atstovų.
Per dalyvius atspindėta ES įvairovė: geografinė kilmė (šalis, miesto/kaimo vietovės), lytis, amžius, socioekonominės aplinkybės ir išsilavinimo lygis. Trečdalis kiekvieno forumo dalyvių – jaunimas (16–25 metų).
Apibendrintos idėjos bus įteiktos ES institucijoms svarstyti ir, tikėtina, virs reformomis.
Paskutinės sesijos metu Dubline buvo nagrinėjama mūsų ekonomikos ir darbo vietų ateitis, ypač po pandemijos, tinkamai atsižvelgiant į susijusius socialinio teisingumo klausimus. Taip pat nagrinėtos skaitmeninės transformacijos galimybės ir iššūkiai – viena iš plačiausių į ateitį orientuotų diskutuojamų temų. Svarstyta Europos ateitis jaunimo, sporto, kultūros ir švietimo srityse.
Galimybę 15min žurnalistei vykti į Piliečių forumo sesiją Dubline ir nušviesti šį renginį suteikė Europos Parlamentas. Straipsnio turiniui įtakos tai neturi.
