„Panašiai, kaip ant dujų vamzdžio Lietuvoje sėdi vienas tarpininkas – „Dujotekana“ (Rusijos dujų giganto „Gazprom“ įtakoje esanti bendrovė – red.), taip kitas rusų tarpininkas – Energijos realizavimo centras (ERC), sėdi ant elektros prekybos“, – tvirtina Nepriklausomybės Akto signataras, technikos mokslų daktaras Stasys Malkevičius.
Dar 2002-aisiais vadinamosios Kauno energetikų grupelės – ilgamečio „Lietuvos energijos“ vadovo Rymanto Juozaičio bei vieno konservatorių šulų Ramūno Garbaravičiaus giminių – įkurta vos kelis darbuotojus turinti bendrovė ERC pakeitė ne vieną savininką, kol oficialiai tapo Rusijos elektros energijos monopolininko „Inter RAO“ antrine įmone. Šiuo metu ji kontroliuoja visą prekybą pertekline lietuviška elektra. Dar daugiau galių bendrovė įgaus uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE), nes jau dabar ERC teigia turinti susitarimus, leisiančius jai, ir niekam kitam, užtvindyti Lietuvą rusiška elektra.
Įspėjo vadovus
Ryžtingų reformų naikinant monopolijas žadėjusi imtis naujoji konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė ERC ir krašto elektros rinką apraizgiusių jo čiuptuvų tarsi nepastebi. Tyli ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybė, dar neseniai ryžtingai pasisakiusi prieš „Dujotekanos“ monopolinę padėtį Lietuvos dujų rinkoje bei sąsajas su įtakingiausiais šalies pareigūnais.
„Žinoma, kažkoks šešėlis krinta ir ant TS-LKD, – kalbėdamas apie ERC veiklą bei su bendrove siejamus garsius konservatorius, pažymėjo signataras S.Malkevičius. – Man, žiūrinčiam iš konservatorių pusės, yra nesmagu. Dėl to jau seniau esu įspėjęs ir A.Kubilių, ir kitus, bet atsako nesulaukiau.“
Dėl besiformuojančios energetinės monopolijos, kontroliuojamos iš Rusijos, A.Kubilių yra įspėję ne tik partijos kolegos. Jau nuo 1999-ųjų, tuomet pirmą kartą premjero pareigas ėjusiam A.Kubiliui kas mėnesį ant stalo guldavo vėliau paslaptingai Baltarusijoje žuvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno bei jo tiesioginio viršininko, tuomet vadovavusio VSD 3-iajai Ekonominio saugumo valdybai Lino Petronio ataskaitos apie padėtį „Lietuvos energijoje“, tapusioje neoficialia ERC krikštamote.
Po V.Pociūno tragiškos žūties 2006-ųjų vasarą vykdyto parlamentinio VSD veiklos tyrimo medžiagoje yra ir energetikos sektorių kuravusio karininko pastabos apie ERC veiklą bei ją vykdančius asmenis. Tik į viešumą jos iki šiol nekeliamos.
Žalia šviesa
ERC, vos 100 tūkst. litų įstatinio kapitalo bendrovė, „Lietuvos energijos“ pašonėje buvo įsteigta 2002 metų gruodį. Jos atsiradimas tuo metu aiškintas itin originaliai – esą prekiauti elektros energija tiesiogiai valstybės įmonei „Lietuvos energija“ draudžia Europos Sąjungos direktyvos, kurios reikalauja, kad šioje rinkoje veiktų tarpininkas.
Tačiau bendrovės steigimo priešistorė, energetikų teigimu, siekia 2000-ųjų balandžio 26-ąją vykusį A.Kubiliaus vadovautos Vyriausybės posėdį. Jame ministrai pritarė Ūkio ministerijos pasiūlymui „Dėl eksportuojamos elektros energijos kainos“. Remiantis siūlymu, parengta eksportuojamos elektros energijos kainos metodika: anksčiau valstybė nustatydavo žemiausią kainą, už kurią galima į užsienį parduoti IAE pagaminamą elektrą, o pagal naują sprendimą kaina turėjo priklausyti tik nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytų skaičių, įrašytų į formulę. Konservatorių Vyriausybė tokiu sprendimu atvėrė kelią verslui, kurį netrukus įsuko su partija susiję energetikai.
2002-ųjų vasarį R.Juozaitis, iki tol ėjęs „Kauno energijos“ generalinio direktoriaus pareigas, buvo paskirtas „Lietuvos energijos“ vadovu. Kaune jį pakeitė pusbrolis Kęstutis Mindaugas Juozaitis. Abiejų giminaičių patarėju „Kauno energijoje“ darbavosi konservatorių partijos iždininkas R.Garbaravičius, Kauno mero, Liberalų partijos nario Arvydo Garbaravičiaus brolis. Netrukus R.Garbaravičius tapo „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininku.
2002-ųjų rugpjūtį Vilniuje, „Lietuvos energijos“ pašonėje, jaunas verslininkas liberalas Tomas Marganavičius įsteigė nedidukę įmonę „Adifika“, turėjusią užsiimti konsultacine, verslo ir valdymo veikla. Veikla pajudėjo po keturių mėnesių – gruodį niekam nežinoma „Adifika“ su valstybine įmone „Kauno energija“ įsteigė ERC. Įmonės įstatinis kapitalas tuo metu sudarė vos 100 tūkst. litų. Didįjį akcijų paketą - 55 proc. - valdė „Adifika“, likusius 45 proc. – „Kauno energija“.
Nepaisydamas vos kelių mėnesių gyvavimo ir beveik tuščios piniginės, 2003-iųjų kovą ERC, gavusi nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją, kaipmat sudalyvavo „Lietuvos energijos“ konkurse dėl tarpininkavimo parduodant perteklinę IAE pagamintą energiją. Konkurse, kurį kuravo tuo metu „Lietuvos energijos“ Elektros prekybos skyriui vadovavęs R.Garbaravičiaus sūnus Jonas Garbaravičius, ERC lengvai nurungė tokius konkurentus kaip Rusijos „Inter RAO JES“, Baltarusijos „Belenergo“ bei Lenkijos „Elektrim Volt S.A.“
„Lietuvos energijos“ vadovas R.Juozaitis tikino, kad ERC konkurse pasiūlė geriausią kainą ir apmokėjimo už pateiktą elektrą sąlygas. Turbūt nereikėtų stebėtis ir tuo, kad niekam nežinomai bendrovei nusileido ir „Inter RAO“ – lietuviškos įmonėlės bei Rusijos giganto bendri interesai netrukus tapo akivaizdūs.
Iš rankų į rankas
Tų pačių 2003-iųjų kovą, vos užsitikrinęs galimybę prekiauti lietuviška elektra, ERC pradėjo pertvarkymus bendrovės viduje. Pirmiausia „Adifika“ perpirko „Kauno energijos“ akcijų dalį ir tapo visa teise ERC šeimininke.
Po poros mėnesių pasikeitė ir ERC vadovas – juo tapo Giedrius Balčiūnas, konservatoriaus R.Garbaravičiaus svainis. Ilgai nedelsdamas naujasis vadovas įsigijo 50 proc. ERC akcijų – ir tučtuojau jas pardavė lengvatinės prekybos bendrovei „Unitrade Services LLP“. Po pusmečio, jau 2004-aisiais, ši bendrovė perėmė visas ERC akcijas. Ir iš karto pardavė jas ne kam kitam, o „Inter RAO JES“ – Rusijos energetikos monopolininko „RAO JES Rosija“ bei koncerno „Rosenergoatom“ antrinei bendrovei, šalies valdžios sprendimu vienintelei galinčiai prekiauti rusiška elektra.
Verslas įsisuko ne juokais: vos 100 tūkst. litų 2002-ųjų pabaigoje turėjęs ERC 2006 metais gavo daugiau kaip 34 mln. litų pelno ir išsidalijo 11 mln. litų dividendų.
Tačiau vis tvirtėjančio ERC 2007-aisiais laukė nemaloni žinia: Vyriausybė užsimojo steigti nacionalinio investuotojo bendrovę, į kurios rankas ketino atiduoti visas energetines sistemas. Rusų valdomai bendrovei grėsė likti be nieko, juolab kad Lietuvoje putojo skandalas dėl kito Rusijos tarpininko - bendrovės „Dujotekana“ ir jos ryšių su abiejų šalių valdžios vyrais.
Vis dėlto išeitis rasta labai greitai – ERC buvo paversta Lietuvoje itin vertinamų skandinavų nuosavybe. Darbą „Lietuvos energijoje“ palikęs R.Garbaravičiaus sūnus J.Garbaravičius 2007-ųjų kovą įregistravo Švedijos bendrovės „Scaent AB“ antrinę įmonę „Scaent Baltica“. Tų pačių metų rugpjūčio 28-ąją „Scaent Baltica“ įsigijo kontrolinį ERC akcijų paketą. Rusams liko mažoji dalis – 18 proc., tačiau ir ją oficialiai valdė Suomijos įmonė – „RAO Nordic OY“, iš tiesų „Inter RAO JES“ filialas. ERC valdybos pirmininku tapo J.Garbaravičius.
Pardavė patys sau
Švediškoji „Scaent AB“ Lietuvoje vertinama puikiai. Dar prieš antrinės įmonės Lietuvoje įkūrimą „Lietuvos energija“ šią bendrovę pasirinko prekiauti lietuviška elektra „Estlink“ kabeliu. Yra tik vienas kabliukas – švediška įmone vadinamos, o tiksliau, Švedijoje registruotos tarptautinės kompanijos „Scaent AB“ direktorius – taip pat J.Garbaravičius.
Iš tiesų „Scaent AB“ priklauso Didžiojoje Britanijoje įsteigtai bendrovei „Unitrade Group“. O jos antrinė įmonė – lengvatinės prekybos bendrovė „Unitrade Services LLP“. Ta pati, kuri prieš tai valdė ERC akcijas. Taip, pardavus akcijas patiems sau, ERC iš rusiškos įmonės tapo skandinaviška.
Tačiau pernai – artėjant IAE uždarymo terminui, kai ERC praras galimybę prekiauti piko metu lietuviška elektra – rusai sustiprino jos galimybę importuoti energiją, viešai įvardydami ERC savo antrine bendrove.
2008-ųjų balandį „Inter RAO JES“ suomiškas padalinys „RAO Nordic OY“ iš „Scaent Baltic“ perpirko 33 proc. akcijų. Kartu su anksčiau turėtais 18 proc. dabar rusų rankose oficialiai atsidūrė 51 proc. ERC akcijų. ERC valdybos pirmininku tapo „Inter RAO JES“ valdybos pirmininkas Jevgenijus Dodas. Šįmet šis postas perėjo J.Garbaravičiui.
Apstulbino net „VP dešimtuką“
Išskirtinėmis sąlygomis ERC paskutiniais savo darbo mėnesiais „Lietuvos energijoje“ pasirūpino ir R.Juozaitis. 2007-ųjų lapkritį „Lietuvos energija“, jau vykstant deryboms dėl nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo, patyliukais pratęsė sutartį su „Inter RAO JES“, taip įtvirtindama dominuojančią ERC padėtį. Nuo tada Lietuva moka Rusijai ne tik už perkamą elektros energiją per tarpininkaujantį ERC, bet ir „Inter RAO JES“ pinigus atiduoda ne Lietuvai, o tarpininkei.
Tokie sprendimai iš kantrybės išvedė net visko mačiusius „Vilniaus prekybos“, kartu su Vyriausybe steigiančios „Leo LT“, vyrukus. Tuometis vadinamojo „VP dešimtuko“ įmonės „NDX Energija“ vadovas Žilvinas Marcinkevičius pareiškė, kad tokios elektros pirkimo-pardavimo sutartys su Rusija yra katastrofiškos Lietuvai.
O tuometis premjeras Gediminas Kirkilas net kreipėsi į VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybą bei Valstybės kontrolę, prašydamas ištirti žinias, kad „Lietuvos energija“, nepaisydama vyriausybinės komisijos rekomendacijų, sudarė „kelis sandorius su užsienio ir Lietuvos komerciniais subjektais dėl lietuviškos elektros energijos eksporto ir importo į Lietuvą“. Šių institucijų atsakymas premjerui viešai taip ir nebuvo paskelbtas. G.Kirkilas tik paminėjo, esą esminių pažeidimų nebuvo nustatyta.
Įdomu, kad didysis G.Kirkilo veiklos kritikas premjeras A.Kubilius šiuo atveju savo pirmtaką visiškai palaikė. „G.Kirkilo Vyriausybė pati prašė spec. tarnybų atsakyti, ar čia yra kas nors blogo, ar ne. Kiek aš žinau, tie atsakymai buvo pakankamai neutralūs“, – vos prieš kelis mėnesius, kalbėdamas apie ERC ir su juo susijusius savo partijos kolegas tikino A.Kubilius.
Pociūno akiratyje
Tai, kas atrodo neutralu A.Kubiliui ir kitiems konservatoriams, energetinius tyrimus atlikusiam a. a. VSD karininkui V.Pociūnui kėlė didelį nerimą. Nuo 1999-ųjų atidžiai stebėjęs „Lietuvos energijos“ veiklą, jos santykius su Rusija, oficialius ir „privačius“ pinigų srautų judėjimus, saugumo karininkas fiksavo ir ERC veiklos aplinkybes.
Žinant, kad nuo pat pradžių V.Pociūnas savo tyrimų, kurių objektas buvo „Lietuvos energija“, o vėliau ir ERC, duomenis pateikdavo premjero pareigas ėjusiam A.Kubiliui, galima manyti, kad su šiuo politiku karininkas pasidalydavo ir nuogąstavimais dėl ERC veiklos.
 |
| Vytautas Pociūnas |
Tuo labiau, kad 2006-2007 metais vykdyto parlamentinio VSD tyrimo neišviešintoje medžiagoje, kurioje fiksuojama VSD pareigūnų surinkta informacija apie aukštų šalies politikų ryšius su verslo pasauliu, yra duomenų ne tik apie dujų monopolininkės „Dujotekanos“, bet ir elektros prekybos sektorių užėmusio ERC vadovų bei jų aplinkos veiklą.
Tyrime minimi ir nuolatiniai „Lietuvos energijos“ vadovo R.Juozaičio, toje pačioje bendrovėje tuo metu dar dirbusio J.Garbaravičiaus bei pastarojo tėvo svainio G.Balčiūno, vadovavusio ERC, kontaktai su „Inter RAO JES“ generaliniu direktoriumi Jevgenijumi Dodu, atstovaujančiu Rusijos koncerno interesams Baltijos šalyse. „J.Garbaravičius po keletą kartų per mėnesį lankosi Maskvoje, kartais kartu su G.Balčiūnu, atstovaudamas ne tik „Lietuvos energijai“, bet ir ERC“, – teigė V.Pociūnas.
Kubilius negirdi
Akivaizdu, kad konservatorių lyderis A.Kubilius nekreipia dėmesio nei į šiuos duomenis, nei į kai kurių partiečių abejones, kad R.Garbaravičiaus ir jo šeimos ryšiai su ERC, o per jį – su Rusija, gali pakirsti pasitikėjimą TS-LKD.
Dar daugiau – 2004-aisiais, V.Pociūnui jau sukaupus duomenų apie konservatoriaus R.Garbaravičiaus šeimos verslą, glaudžiai susijusį su Rusija, o žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad jis gali maitinti ir konservatorius, partijos lyderis puolė ginti Tėvynės Sąjungos (TS) iždininko pareigas ėjusį R.Garbaravičių, tvirtindamas, kad išpuolius esą rengia Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, siekiantis ūkio ministro portfelio ir ketinantis savais žmonėmis pakeisti „Lietuvos energijos“ vadovybę.
Niekas nežino ir to, kiek įtakos partijos lyderio gynybinei pozicijai turi dar 2002-ųjų rugsėjį, prieš pat ERC įkūrimą, R.Garbaravičiaus TS suteikta paskola. Sprendžiant iš jo paties pateiktų deklaracijų, nemenka suma R.Garbaravičiui partijos kolegų iki šiol negrąžinta.
R.Garbaravičius partijai ne tik skolina, bet ir aukoja nemenkas sumas. Prieš 2000-ųjų Seimo rinkimus jis TS sušelpė 40 tūkst. litų, per 2004-ųjų rinkimus sumą padidino iki 62 tūkst., 2008-ųjų rinkimų kampanijai kartu su žmona išleido 58 tūkst. litų.
Pats R.Garbaravičius, neseniai komentuodamas žinias apie sąsajas su energetikos verslu, svarstė, esą jo pavardė minima greičiausiai todėl, kad šia veikla užsiima sūnus J.Garbaravičius.
„Sūnus dalyvauja energetikos versle, vadovauja Skandinavijos firmai. Tai civilizuotas europietiškas verslas, ta firma prekiauja Skandinavijoje, Balkanuose, mūsų regione. Jie iš rusų nupirko įmonę, turėjusią ilgalaikių sutarčių su Lietuva“, – aiškino R.Garbaravičius.
Pasirinkimo nėra?
Iš skandinaviškos oficialiai rusiška bendrove tapusios ERC po IAE uždarymo laukia dar šviesesnė ateitis nei buvo iki šiol. Ruošdamasi visą Lietuvą bauginantiems 2010-iesiems, ERC jau paskelbė pasirašiusi sutartis dėl elektros tiekimo į Lietuvą po IAE uždarymo su „Inter RAO“ bei Baltarusijos valstybine įmone „Belenergo“. Sutartų kiekių esą užtektų patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos poreikius.
ERC nebaugina ir iš Energetikos ministerijos sklindanti informacija, kad Lietuva vengs pirkti rusišką elektros energiją. Bendrovės komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas svarsto, kad Lietuva kito pasirinkimo iš esmės neturi.
„Lietuvos energijai“ ekonomiškai neapsimoka iš mūsų nepirkti. Jei mes pirksime ir rusų kaip sutarta, mūsų kaina regione bus mažiausia“, – tvirtino jis.
Išskirtines galimybes ERC suteikia ir 2007 metais pasirašyta trišalė „Lietuvos energijos“, „Inter RAO JES“ ir šios bendrovės sutartis, galiosianti iki 2015 metų. Joje numatyta ir tai, kad iki šių metų pabaigos Rusijai tiekiama IAE pagaminta pigi elektros energija turi būti rezervuojama, o po IAE uždarymo – „grąžinama“ Lietuvai. Tačiau sutartyje numatyta ir tai, kad kartu su pigia grąžinama energija Lietuva privalėtų pirkti ir papildomą elektros kiekį, ne mažesnį nei 50 proc. visos perkamos energijos, galintį kainuoti 2,4 brangiau nei kvotinė elektra.
„Jei kažkas gali nuspręsti, kad nenori iš mūsų pirkti pigesne kaina ir jos užtikrinti vartotojui, tai jau yra politinis sprendimas. Jei kažkas gali pasigaminti pigiau, mes, aišku, tos elektros netieksime. Bet jeigu galime patiekti pigiau aukcione, ir rinkos sąlygomis jos nenorės pirkti, nežinau, kaip tai pavadinti“, – svarstė V.Čebatariūnas.
Pigiau nebus
Šalies energetikai tvirtina, kad, kitaip nei įsivaizduoja energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kalbantis apie apsirūpinimą suomiška, ukrainietiška, baltarusiška elektra, pasirinkimas – kur kas skurdesnis.
Pasak Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininko profesoriaus Jurgio Vilemo, kol nebus nutiesta jungtis į Švediją, konkurencijos Lietuvos elektros rinkoje sukurti faktiškai neįmanoma. Krašto rinkoje dominuoja du elektros tiekėjai – Rusija ir Estija, po IAE uždarymo galėsiantys diktuoti savo sąlygas.
„Iš esmės apsieiti be ERC turbūt bus sunku, nes jie yra „Inter RAO“ sudedamoji dalis, o monopolizuotas Rusijos eksportas vykdomas tik per šio koncerno įmones“, – sakė J.Vilemas.
Jis taip pat abejojo, ar Lietuva iš didžiųjų tiekėjų elektros galės įsigyti gerokai pigiau, nei pati pasigamins šalies viduje. „Kadangi jie žino, kad pasigaminti elektrą galime tik už konkrečią savikainą, manau, prašys artimos kainos tai, kuria gaminsimės Elektrėnų elektrinėje. Žinoma, konkuruodami tarpusavyje kainą gali kiek numušti, bet tikrai nedaug“, – aiškino jis.
Pasak profesoriaus, nesant jungčių su Vakarais, Lietuvos padėtis tampa itin nepalanki. „Turėsime ieškoti galimybių kuo pigiau pasigaminti elektros patys. Tai priklausys nuo Elektrėnų elektrinės gaunamo kuro kainos“, – kalbėjo J.Vilemas.
Žinios ir šioje pusėje nedžiugina. Apsirūpindama kuru, Lietuva iš esmės yra priklausoma nuo kito Rusijos monopolininko „Gazprom“ bei jo tarpininkės „Dujotekanos“. Energetikos ministras A.Sekmokas kaip išeitį įvardija galimybę elektros gamybai naudoti mazutą, perkamą iš lenkų valdomos „Mažeikių naftos“, tačiau energetikai tikina, kad ir šį kurą teks įsigyti be jokių lengvatų.
VKEKK pirmininkas Virgilijus Poderys dar prieš mėnesį svarstė, kad po IAE uždarymo elektros kaina Lietuvos gyventojams gali siekti 45 centus (šiuo metu – 37 centai), jei naftos kaina nebus didesnė kaip 40 JAV dolerių už barelį.
Tačiau dabar VKEKK nariai piešia kur kas niūresnę ateitį. „Naftos kainos vėl pradėjo kilti, ir gana sparčiai, – LŽ sakė VKEKK Elektros skyriaus viršininkas Robertas Staniulis. – Dabar naftos kaina jau siekia 60 JAV dolerių už barelį, dujų kaina taip pat kils, o nuo to priklausys elektros kaina.“
Pasak R.Staniulio, pateikti konkretesnius duomenis, kiek ateinančiais metais kainuos elektra, bus galima tik rudenį, prognozuojant dujų kainas. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad elektros kaina gali siekti ir 60 centų. „Tokią prognozę dar 2008 metais pateikė Lietuvos energetikos institutas. Dabar tai būtų pati pesimistiškiausia – teisingiau, gana pesimistinė prognozė“, – sakė jis.
Pesimizmas negresia tik monopolininkams, regis, ilgam įsitvirtinusiems Lietuvoje. Dujas tiekiančiai „Dujotekanai“ ir elektrą siūlančiam ERC. Tuo labiau, kad politikai, skelbę gražius rinkiminius šūkius, su monopolijomis iki šiol kovoja tik kalbomis.
