Kaune gyvenančiam Nerijui Maskolaičiui persodinti širdį prireikė tuomet, kai jam buvo 21-eri metai. Iš pradžių jam buvo įstatyti du pavaduojantys skilveliai. Su jais pirmosios širdies transplantacijos Kauno klinikose jis išlaukė beveik metus – operacija atlikta 2007 metų spalį.
„Pamenu, buvo 2006 metų liepos mėnuo. Siautė keistas virusas. Temperatūra aukšta laikėsi porą dienų, be jokio kosulio. To pakako. Nusilpo širdies raumuo, nebeatliko savo funkcijų. Po mėnesio pradėjo mane naktimis dusinti. Kreipiausi į medikus. Nuo liepos iki gruodžio „dasimušiau“ iki galo. Silpau, silpau. Niekur paeiti negalėjau. Eini ir dūsti. Miegoti neįmanoma – vos tik naktį atsiguli ant nugaros, dūsti. Praktiškai sėdėdamas miegodavau. Klinikose vaistai palengvino kiek situaciją“, – prisiminė Nerijus.
Paklaustas, kaip tuomet sureagavo, kai išgirdo, kad atsirado pirmoji donorinė širdis, vyras atsakė: „Nėra kaip reaguoti. Arba eini į transplantaciją, arba toliau merdėji. Ramiai reaguoju. Pasitikiu medikais, ką pasako, tą ir darau. Niekur nedingsi. Gyveni su aparatu, su kuriuo amžinai negyvensi, arba imi ir rizikuoji.“
Su pirmąja donorine širdimi jis išbuvo 3,5 metų. 2011 metais prireikė antrosios širdies transplantacijos.
„Dabar jaučiuosi puikiai. Pas medikus dėl vaistų, kraujo tyrimų tenka apsilankyti kas 3 mėnesius. Biopsijos atliekamos kartą per metus. Apribojimų veiklai gal ir yra, bet aš nesilaikau jų. Gyvenu įprastą, normalų gyvenimą. Po transplantacijos susituokiau, dukrą turiu dvejų metų. Puikus gyvenimas Kauno klinikų medikų dėka“, – džiaugėsi jau 16 metų su svetima širdimi gyvenantis Nerijus.
Pasiteiravus, ar įdomu buvo, kieno širdis plaka krūtinėje, vyras nustebino atsakymu: „Iš spaudos žinau, kieno širdis. Donoro, kuris žuvo, artimieji pradėjo mano žmonai rašyti. Norėjo susipažinti, bet aš nesileidau. Prie kapo nuvažiuoju, žvakutę tą dieną uždegu.“
Nuo 2011 metų širdis jam nė karto nesustreikavo – ligoninėje pagulėti ilgesnį laiką neteko.
Gimė antrą kartą
61-erių kauniečiui Artūrui Sipavičiui kepenų transplantacija atlikta pernai lapkričio mėnesį. Jis vis dar saugosi bet kokios infekcijos, nes, norint, kad donoro organas prigytų, tenka vartoti imunitetą slopinančius vaistus.
Prieš 3 mėnesius jis buvo įtrauktas į pacientų, kurie laukia transplantacijos, sąrašus.
„Dar prieš 13 metų man darė skrandžio operaciją ir nustatė kepenų cirozę. Buvo smūgis. Nesu geriantis, cheminių produktų nevartojau. Ir šiandien nežinau, kokia buvo cirozės priežastis. Buvau sportininkas. Po 50 km su dviračiu įveikdavau. Per pastaruosius metus pasidarė visiškai blogai. Nors laikiausi dietos, pernai lapkritį visi parametrai pablogėjo. Žaibu viskas. Vienintelė išeitis buvo – kepenų persodinimas. Įtraukė į sąrašus, pasitaikė donoras. Laimingas ir dėkingas donoro artimiesiems. Persodinimo procedūra priklauso nuo kraujo grupės ir žmogaus ūgio. Mažų kepenų neįdėsi tokiam dideliam kaip man, o didelių – mažam. Popieriumi neužkiši ertmių“, – atviravo Artūras.
Tai yra gyvenimo loterija. Kažkam – sunki valanda, o mūsų pacientams tai – džiugi akimirka.
Transplantacijos operacija truko 12 valandų. Apie parą Artūras buvo ištiktas komos. Tačiau kai prasibudo po poros parų, negalėjo patikėti savo savijauta – ši skyrėsi kaip diena nuo nakties.
„Prabudęs kaip kalėdinė eglutė buvau – 8 kateteriai pridėti. Visose kūno dalyse. Aparatūra pajungta. Bet negi darysi į pampersus? Nutariau nueiti iki tualeto. Atsikėliau ir nuėjau. Stebuklas. Atėjo gydytoja, kuri moko vaikščioti, bet pamatė, kad man nereikia. 61-eri metai, bet kad taip pasisektų... Loterija. Aišku, dėka ir gydytojų auksinių rankų“, – džiūgavo Artūras.
Šiandien jis jaučiasi puikiai. Jei anksčiau, norint ateiti nuo automobilių aikštelės, prireikdavo keletą kartų sustoti ir pailsėti, dabar, leisdamas laiką reabilitacijoje Šventojoje, išvaikščiojo visą kurortą.
„Kaip naujai gimęs. Man reikia užsirašyti tą dieną kaip gimimo, o ne tą, kai mažas gimiau. Lapkričio 12 dieną – mano naujas gimtadienis“, – šyptelėjo Artūras.
Rekordinis skaičius
Kaip teigė Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas doc. Evaldas Padervinskis, pernai Kauno klinikose atliktos net 7 širdies ir 19 kepenų transplantacijų.
„2022-ieji buvo rekordiniai metai Kauno klinikoms. Ypatingi tuo, kad atliktos net 26 kepenų ir širdies transplantacijos. Kauno klinikose jau daugiau nei 20 metų yra atliekamos transplantacijos.
Didėjantys donorų, donorų organų skaičiai kasmet rodo, kad mūsų donorų organų programa sėkmingai funkcionuoja, mūsų sukurtos daugiadalykės, darniai dirbančios komandos puikiai dirba, tobulinasi geriausiuose Europos ir pasaulio transplantologijos centruose ir geba užtikrinti būtino donorinių organų prieinamumą mūsų sunkiausiai sergantiems pacientams“, – džiaugėsi E.Padervinskis, dėkodamas organų donorų artimiesiems, kurie priima itin kilnų sprendimą sunkią valandą.
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovas prof. Povilas Jakuška pripažino, kad jo klinikai praėję metai buvo išskirtiniai. Panašus skaičius širdies transplantacijų – 5, buvo atliktos tik 2014. Įprastai kasmet atliekamos po 2–3 širdies transplantacijas.
„Tai yra gyvenimo loterija. Kažkam yra tikrai sunki valanda, o mūsų pacientams tai – džiugi akimirka, kuri pratęsia jų gyvenimą. Donorų trūkumas vis dar jaučiamas. Šiuo metu mūsų klinikoje transplantacijos laukia 24 pacientai: 18 laukia širdies persodinimo operacijos, 6 – širdies ir plaučių komplekso persodinimo operacijos. Poreikis yra. Deja, vis dar trūksta donorinių organų. Tam, kad sulauktų širdies persodinimo operacijos, tenka implantuoti kairį skilvelį pavaduojančius prietaisus“, – pripažino P.Jakuška.
Anot jo, pacientų Kauno klinikose ir visoje Vakarų Europoje kasmet daugėja.
„Visi mūsų pacientai, kuriems buvo persodinta širdis, išgyveno ankstyvo mirštamumo ribą – 30 parų. Metus ar dvejus išgyvena 70–80 proc. pacientų, priklauso nuo amžiaus. Taigi iš 10 prarandame vieną ar du pacientus. Dėl atmetimo reakcijos, infekcijų komplikacijų. Štai pernai praradome du pacientus“, – įvardijo P.Jakuška, patikinęs, kad po širdies transplantacijos vidutiniškai pacientai ligoninėje praleidžia apie mėnesį.
Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas pripažino, kad kepenų transplantacijų didėjimą sąlygojo puikus komandos darbas bei prieš keletą metų pasikeitusi donorų koordinavimo sistema, atsiradusi donorų koordinavimo tarnyba, kuri padeda tinkamai paruošti donorus bei parinkti donorinius organus.
„Pastebime tendenciją, kad mažėja netinkamų kepenų persodinimų skaičius, nes geriau paruošiami donoriniai organai, taikomos modernios technologijos, komanda pasiruošusi įveikti daug iššūkių su ribiniais kepenų donorais. Dėl gydytojų patirties ir aukštos kvalifikacijos pacientų būklė tiek operacijos, tiek pooperaciniu laikotarpiu išlaikoma stabili. Iš 2022 metais atliktų transplantacijų kai kurios jos savo techniniais aspektais buvo sudėtingesnės, bet komanda buvo pasiruošusi iššūkiams.
Kartais operacija trunka net apie parą laiko. Tai reikalauja visų specialistų ištvermės, pasiaukojimo. Su tokia komanda galėtume atlikti dar didesnį skaičių transplantacijų“, – kalbėjo T.Vanagas ir pabrėžė, kad visi pacientai, kuriems transplantacijos buvo atliktos pernai, šiandien yra gyvi.
Anot jo, pernai net 3 kepenų transplantacijos buvo atliktos per vieną savaitę. Dvi iš jų – per tą pačią parą. Tai – rimtas iššūkis visai komandai. Su donorinių kepenų atmetimo reakcija susiduriama itin retai.
Jauniausias pacientas, kuriam buvo persodintos kepenys, – 19 metų. Vyriausia pacientė – 67-erių.
Būta, kai dviem pacientams teko pakartotinai atlikti kepenų persodinimo operacijas – vienam praėjus penkmečiui, kitam – beveik dešimtmečiui.
Transplantacijos atliekamos ir vaikams, tačiau jos atliekamos užsienyje (Lietuvoje vaikai tik paruošiami transplantacijai) – dažniausiai Varšuvoje ar Vokietijos klinikose.
Rekordai suteikia viltį sunkiai sergantiems
Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė doc. Irena Valantienė teigė, kad ši džiugi žinutė, jog pernykščiai metai buvo rekordiniai transplantacijų skaičiumi, pirmiausiai siunčiama transplantacijos vis dar laukiantiems sunkiausiai sergantiems pacientams: pagalba jiems yra, svarbu neprarasti vilties, o atsiradus tinkamam donorui nesuabejoti transplantacija.
Progresas per du pastaruosius dešimtmečius kepenų transplantacijose pasiektas milžiniškas. Kalbant apie kepenų ligas, įdiegti inovatyvūs gydymo metodai, pvz., įkurtas retų kepenų ligų centras.
Prieš 15 metų kepenų transplantacijos, pasak I.Valantienės, laukė 15–20 pacientų, šiuo metu laukiančių pacientų skaičius yra gerokai didesnis – apie 60.
Didžiausią dalį laukiančių pacientų kamuoja toli pažengusi kepenų cirozė su kepenų funkcijos ženkliu nepakankamumu, kuris sąlygoja įvairias gyvybei kartais grėsmingas komplikacijas.
„Kepenų transplantacijos laukiantys pacientai skirstomi į dvi grupes: skubios transplantacijos laukiantieji, kuriems organo transplantaciją reikia atlikti kelių parų ar savaičių laikotarpyje dėl ūmaus kepenų funkcijos nepakankamumo. Viena dažniausių to priežasčių – ūmus virusinis B hepatitas. Tačiau dažnai šie pacientai neserga jokia kepenų liga, o ūmų kepenų funkcijos nepakankamumą sukelia apsinuodijimas grybais, vaistais ar kitos retesnės priežastys, – paaiškino doc. I.Valantienė. – Antroji grupė – sergantieji pažengusia įvairios kilmės kepenų ciroze su galutiniu kepenų funkcijos nepakankamumu, ligos sukeltomis įvairiomis komplikacijomis, kurie ir sudaro didžiausią donorinio organo laukiančiųjų dalį“.
Kartais pacientai kepenų donoro laukia kelis mėnesius, o kartais laukimas užtrunka net keletą metų. Kepenų laukiančių pacientų amžius svyruoja nuo 35 iki 50-ties metų.
Būna situacijų, kai donorinių organų paieška paskelbiama ir užsienyje. Jauniausias donoras, anot T.Vanago, buvo 8-erių metų.
Registruotas vyriausias donoras
Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) duomenimis, praėjusiais metais iš viso Lietuvoje buvo registruota 117 potencialių donorų, iš jų efektyviais tapo 46 donorai, o 31 donoras buvo multiorganinis.
2022-aisiais atliktos 193 organų ir ragenų transplantacijos, kurios dovanojo viltį pasveikti ir sugrįžti į pilnavertį gyvenimą daugybei sunkiai sirgusių žmonių.
Taip pat šiemet buvo registruotas vyriausias efektyvus organų donoras Lietuvos istorijoje. Jam buvo 85-eri. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad transplantacijai tiko 85-erių donoro inkstai.
Kaip teigė T.Vanagas, 65-erių metų ir vyresnis kepenų donoras jau yra laikomas ribiniu donoru, tačiau kiekvienu atveju svarstoma individualiai. Kepenys – sparčiai atsinaujinantis organas, ir vyresnio amžiaus žmogaus jos gali būti kaip jauno.
„Amžius nėra riba kepenų transplantacijoje“, – patikino I.Valantienė.
Praėjusieji metai įeis į istoriją ir kaip metai, per kuriuos buvo atlikta daugiausia kepenų transplantacijų iki šiol – net 32.
Medikai sutartinai teigia, kad ruošiamas įdiegti numanomos donorystės modelis padidins transplantacijų skaičių ir sutrumpins transplantacijų laukiančių pacientų laukimo terminą.
„Tai, pirmiausiai, yra brandžios visuomenės sprendimas. Tokio modelio pasikeitimas leistų mums suteikti pagalbą daug didesniam pacientų skaičiui“, – patikino E.Padervinskis.
Kaip teigė Kauno klinikų atstovai, širdies ar kepenų transplantacijos šiuo metu laiku nesulaukia apie 10 proc. į laukiančiųjų sąrašą įtrauktų pacientų.
