Žiūrovai į Rotušes aikštę rinkosi punktualiai – 20.30 val., o jau po 15 minučių laukimo ėmė nekantriai šnibždėtis – kada gi pagaliau prasidės spektaklis. Dangus, atrodė, tuoj tuoj prapliups lietumi. Į sceną išėjęs G.Zujus paprašė kantrybės, sakydamas, esą spektaklis neprasideda dėl techninių kliūčių, o joms pašalinti prireiks 20-ies minučių.
Apie devintą vakaro į sceną dar kartą pakilęs kompozitorius padėkojo susirinkusiems už palaikymą ir kantrybę bei paskelbė operos pradžią. Jis paaiškino, kad spektaklis specifinis, o žiūrovai neturėtų nustebti, matydami, kad Eglę ir Žilviną vaidina ne vieni ir tie patys, bet beveik kiekvienoje scenoje vis kiti aktoriai.
Moderniai interpretuota pasaka „Eglė – žalčių karalienė“, stebino į ją sumaišytų muzikinių stilių gausa. Joje sutilpo viskas – nuo įprastų lietuvių liaudies sutartinių iki jaunatviškų drum and bass ar hiphopo interpretacijų. Tiesa, kartkartėmis atrodė, kad nėra iki galo išspręstas įgarsinimas – ne visų aktorių mikrofonai skambėjo vienodai garsiai, kartais jų balsai nutrūkdavo, jiems laiku nebuvo pajungiami mikrofonai. Kartais kliuvo ir nepakankamai švariai atliekamos solistų partijos, nebuvo girdėti, kokius žodžius jie taria. Tačiau nepaisant šių trūkumų, susirinkę ir iki operos pabaigos pasilikę vilniečiai džiaugėsi, kad miestas gaivinamas tokiais renginiais. Žiūrovus maloniai nustebino Eglės motiną vaidinusios Veronikos Povilionienės pasirodymas scenoje. Tiesa, ji šį vaidmenį atliko tik pirmojoje operos dalyje.
Didžiąją dalį operos ant scenos tyvuliavo dūmų jūra, o jaunų arijas dailino fakyrų pasirodymai. „Rokerišką“ įspūdį sustiprino ir daugybę triukšmo sukėlęs baikerių klubo „BigGang MC“ pasirodymas, kurio metu mažieji žiūrovai net dengėsi ausis rankytėmis.
Nors vilniečiai roko operą atėjo žiūrėti nešini skėčiais, sušlapti žiūrovams neteko, o apie dešimtą vakaro pasibaigusi „Eglė – Karalienė žalčių“ daugelį papirko įsimintinu finalu – be daugybės lazerių, fakyrų mėtomų ugnies kamuolių netrūko ir fejerverkų, o atlikėjai susirikiavę į vieną eilę iš visos širdies traukė baigiamąją dainą. Nuskambėjus paskutiniams muzikos akordams Rotušės aikštė tiesiog paskendo dūmų jūroje. Publika dalindamasi įspūdžiais paskubomis ėmė skirstytis ir aikštė kaip mat ištuštėjo. Opera baigėsi.
