Kelios pastabos apie batų mėtymą
Batų mėtymas kaip protesto forma pasaulyje išgarsėjo prieš dešimt dienų, lapkričio 14-ąją, kai irakietis žurnalistas, 29 metų „Al-Baghdadia TV“ (ji įsikūrusi Egipte, nors priklauso Irakui) korespondentas Muntadharas al-Zaidis metė į galingiausios pasaulyje valstybės (JAV) nueinantįjį iš posto prezidentą George‘ą W. Bushą abu savo batus. „Dabuljū“ (W.), kaip jį vadina režisierius Oliveris Stone‘as, nenukentėjo, nes vikriai išsisuko nuo šių smūgių (nepamirškime, kad antrasis G.W.Busho vardas – Walkeris, o jis pats – iš Teksaso, taigi jis - beveik Teksaso reindžeris Walkeris, kurį vaidino Chuckas Norrisas).
Tuo tarpu „chuliganas“ nukentėjo gan smarkiai. Specialieji agentai sulaužė jam šonkaulius, ranką, išmušė akį ir šiaip dar visaip profilaktiškai apkūlė. Muntadharas – dar vis kalėjime Irake, jį norima nuteisti.
Už ką? Už demokratiją. Už tai, kad pasakė, ką galvoja apie „Dabuljū“. Kaip žinia, bato metimas – tai ne chuliganiškas aktas, o protesto simbolis (kaip kad špygos parodymas mūsuose ar iš Vakarų „kultūros“ perimtas viduriniojo piršto rodymas), todėl apie jokį chuliganizmą čia nėra nė kalbos. M. al-Zaidis, mesdamas pirmąjį batą, šaukė, jog tai esąs atsisveikinimo su G.W.Bushu „bučinys“ nuo Irako žmonių. Tiesa, dar pavadino JAV Prezidentą šunimi (beje, G.W.Bushas mėgsta šunis, turi tokį Barney).
Antrojo bato metimą lydintys žodžiai proamerikietiškos žiniasklaidos buvo tarsi „nepastebėti“. O jie skambėjo taip: „Tai – už našles ir našlaičius bei visus kitus, kurie buvo nužudyti Irake“.
Argi tai netiesa? Argi amerikiečiai (vėliau pasitelkę sąjungininkus) nežudė irakiečių? Argi parodomasis Saddamo Huseino nuvertimas nebuvo tik itin žiauri Baltųjų rūmų viešųjų ryšių akcija, primenanti tas, kurias rengdavo NKVD darbuotojai (jei kas nepamena, tai – ankstesnis KGB pavadinimas)? Argi nepaaiškėjo, jog „Dabuljū“ planas pulti Iraką dėl neva jame esančio atominio ginklo buvo išsigalvotas kaip pretekstas?
Lietuvą pasveikino ir premjeras Andrius Kubilius. Tiesa, itin moderniai – iš populiaraus portalo „YouTube“ (lietuviškai – „jutūbės“).
Tiesą pasakęs irakietis nukentėjo fiziškai. Tačiau jis tepasakė tai, ką daugelis žinojo, suprato, matė, girdėjo: karalius - nuogas!
„Tačiau į karalių batų mėtyt nevalia, jei svarbi tau tavo sveikata“, - sako vienas pažįstamas poetas.
„Jutūbinis“ premjeras
Kodėl Kūčių proga prabilau apie tai? Kaltas ne aš, kalta aplinka, kaip kažkas yra sakęs? Jei rimtai, kaltas premjero Andriaus Kubiliaus sveikinimas, išplatintas ne per bet kur, o per „YouTube“. Priminsiu, jog tai – prieš beveik ketverius metus (2005-ųjų vasarį) įkurtas dalijimosi vaizdais portalas, tapęs prieglobsčiu ir muzikantams, ir nusikaltėliams, ir pokštininkams, ir, pasirodo, politikams. Beje, nuo 2006-ųjų lapkričio „YouTube, LLC“ priklauso besipučiančiai kompanijai „Google Inc.“. Milijonai vaizdo žinučių, klipų, – viskas nemokama.
Taip pat – ir anonimiška. Be to, virtualu, tad ranka nepasiekiama. Pats tas premjerui A.Kubiliui, prieš šventes per nemigo naktis Seime ir Vyriausybėje sukonstravusį tokį biudžetą ir kitus monstriukus (įstatymus bei jų pataisas), kad plaukai piestu stojasi...
Ir štai – 140 sekundžių „jutūbinio“ kūčinio (ir kičinio: stovi su raudonu, vos ne pionierišku kaklaraiščiu prie mirguliuojančios eglutės linksmas ir žvalus) ministro pirmininko. Kas įdomiausia, kad šį pasveikinimą „YouTube“ 13 val. 48 min. Lietuvos laiku išplatino ne kokie linksmų plaučių kompiuteristai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės spaudos tarnyba. Matyt, to, kuris Vienas iš trijų, kaip žymaus šoumeno, įtaka antrajam iš trijų tikrai nemenka – juk ėjimas „į liaudį“ per „jutūbę“ būtent tai ir simbolizuoja.
Apie ką kalba premjeras? Apie tai, kad mums prireiks Dievo palaimos, ryžto, jėgų su kuo mažesniais praradimais įveikti „šį laikiną sunkmetį“. Ir dar apie tai, kad mes – „mielieji“, anot premjero – turime būti ramūs. Už sunkumų, pasak A.Kubiliaus, mūsų laukia „kitoks, geresnis gyvenimas“.
Mitologijos tyrinėtojai čia įžvelgtų sąsajas su anapusybe. Išties daugeliui žmonių gresia sveikatos problemos dėl pabrangusių vaistų, pakrikusių nervų, neprivalgymo ir nestabilumo jausmo. O gal A.Kubilius kalba apie komunizmą? Ne, vargu, nors kaklaraištis ir raudonas.
Geriau pagalvojus, visai nesvarbu, ką jis ten kalba „jutūbėje“. Rizikuodamas gauti į lempą, prašau man paduoti po batą kiekvieno Lietuvos žmogaus, kuris mano, jog šios Kūčių ir Kalėdų šventės yra pačios baisiausios nepriklausomoje Lietuvoje, kokios tik yra buvę...
Įtariu, patektume į Guinnesso rekordų knygą.
