Naujų atvejų skaičius sumažėjo 52-ose iš 60 Lietuvos savivaldybių, pandemijos pagreitis siekia –31 proc. Tai didžiausias kritimas šiais metais. Šią tendenciją atspindi Vilniaus regiono ligoninių užimtumas, o šią ir kitą savaitę turėtų atspindėti ir kitų regionų hospitalizacija, nes hospitalizacija nuo naujų atvejų atsilieka apie 10–14 dienų. Juodojoje zonoje šiuo metu yra 9 savivaldybės, tačiau visose pagreitis taip pat neigiamas ir, tikėtina, po 3–4 savaičių „juodųjų“ savivaldybių nebeliks.
Bendras gyventojų imunizacijos lygis Lietuvoje, vertinant bent viena doze paskiepytuosius ir persirgusius, jau perkopė 40 proc. ir yra gana tolygus visose savivaldybėse, nes tose savivaldybėse, kuriose skiepijamasi ne taip sparčiai, yra daugiau persirgusių gyventojų. Mirčių, susijusių su COVID-19, situacija stabili, kasdien tokių mirčių yra apie 20, o bendras mirčių skaičius panašus kaip 2019–2020 metais tuo pačiu laikotarpiu.
1. Lietuvoje nuo gegužės 11 d. naujų užsikrėtimų COVID-19 liga tvariai mažėja ir iš juodosios zonos grįžome į raudonąją.
2. Pandemijos pagreitis mažiausias šiais metais ir šiuo metu siekia –31 proc. Tiek atvejų, tiek teigiamų tyrimų mažėja daugiau nei 80 proc. Lietuvos savivaldybių. Kadangi stabiliai daugėja imunitetą įgijusių žmonių, priežasčių šioms tendencijoms pasikeisti nėra.
3. Naujų atvejų mažėja visuose Lietuvos regionuose, tačiau hospitalizacija kol kas reikšmingai sumažėjo tik Vilniaus ir Alytaus COVID-19 klasteryje. Kadangi naujų atvejų tendencijas ligoninių užimtumas atspindi po 10–14 dienų, šią ir kitą savaitę ligoninių užimtumas turėtų mažėti ir kituose regionuose.
5. Skiepijimo tempas praeitą savaitę buvo mažesnis nei prieš tai buvusias dvi savaites, o skiepijamų grupių balansas nepakito.
4. Imunitetą Lietuvoje turi jau daugiau nei 40 proc. gyventojų. Pasiskirstymas tarp savivaldybių tolygus. Vilniaus rajono, Visagino ir Šalčininkų rajono savivaldybėse mažiausias vakcinuotų gyventojų procentas, tačiau persirgusiųjų dalis didžiausia.
6. Mirčių, susijusių su COVID-19, skaičius iš esmės nepakito nuo kovo mėnesio. Jeigu palyginsime bendrą mirčių skaičių su 2019–2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, reikšmingų skirtumų nepamatysime.
