Įžvalgomis V.Zemlys-Balevičius pasidalino savo feisbuko paskyroje.
„Savivaldybėse, kuriose blogiausia situacija prasidėjus kritimui, bendras vidurkis tiesiog pasislinko žemyn, nes savivaldybės, kuriose situacija buvo gera, taip ir nespėjo užaugti“, – rašo jis.
Anot V.Zemlio-Balevičiaus, Vilniaus ir Kauno savivaldybėse atvejų kritimas įspūdingas – čia pastebimas 40% savaitinių atvejų kritimas iki B scenarijaus.
„Tai, kad tokio įspūdingo kritimo nematome savivaldybėse, kuriose situacija yra kur kas geresnė, galimai nusako iki kiek galima nukristi. Virusas dar nepasitraukė ir jam erdvių plisti dar yra, todėl atsipalaiduoti dar tikrai per anksti, nors džiaugtis kritimu galima tikrai“, – rašo mokslininkas.
V.Zemlys-Balevičius pastebi, kad savivaldybėse, kuriose situacija geresnė, vakcinacijos procentas yra mažesnis. Duomenų mokslininkas spėja, kad tai dėl vakcinų perskirstymo.
„Su dabartine vakcinavimo tvarka, kai gali pasiskiepyti visoje Lietuvoje, siūlyčiau vakarinių regionų gyventojams nelaukti kol pas jus atveš daugiau vakcinų ir užsiimti vakcinų turizmu. Su galimybių pasu gali susidaryti paradoksali situacija, kad pajūrio kavinėse pučiant žvarbiam vėjui nuo jūros viduje galės šildytis svečiai iš rytų Lietuvos, kol vietiniai gyventojai kalens dantimis už durų“, – rašo mokslininkas.
Anot jo, trečia viruso banga buvo perlaužta trijų veiksnių – vakcinavimo, testavimo ir šiltėjančio oro.
„Pridėjus prie vakcinuotų persirgusius oficialiai (gavusius teigiamą testą) ir persirgusius neoficialiai (kurių skaičiaus nežinom, bet galima spėti, kad jų yra nemažiau nei persirgusių oficialiai), ypač rytinėse savivaldybėse bendras imunizacijos lygis (spėjamas) pasiekė 50% persirgusių populiacijoje ribą, nuo kurios visi epidemiologiniai modeliai rodo kad prasideda atvejų mažėjimas, nes tiesiog virusui nėra kur plisti“, – feisbuke rašo V.Zemlys-Balevičius.
Mokslininkas rašo, kad sunku pasakyti, kuris iš šių veiksnių buvo lemiamas. Anot jo, orų kontroliuoti negalima, todėl ir toliau pastangas reikia dėti į vakcinavimą ir testavimą, tam kad būtų galima panaikinti absoliučiai visus apribojimus.
„Paradoksalu, bet visuomenės imunitetą Lietuva galimai pasieks greičiau nei kitos ES šalys būtent dėl to, kad dėl prasto epidemijos valdymo, persirgusių procentas čia bus kur kas aukštesnis ir atitinkamai reikia mažiau vakcinų tą imunitetą pasiekti“, – savo įžvalgas pateikia duomenų mokslininkas.
V.Zemlys-Balevičius pabrėžia, kad nors situacija gerėja, viruso paplitimas Lietuvoje vis dar yra gana aukštame lygyje ir Europoje esame tarp pirmaujančių.
„Todėl dar reikia saugotis tiems, kas nėra vakcinuoti. Palyginus su Europa Lietuvoje ir be galimybių paso jau galima kur kas daugiau, todėl neturintiems imuniteto geriau palaukti, kol atvejai nukris tiek, kad apribojimai bus panaikinti apskritai.
Reikia saugotis tiems, kas nėra vakcinuoti.
Testavimas imuniteto nesuteikia, o vaikams iki 16 metų apskritai apribojimų nėra jokių, tai sėdėti kavinės viduje be imuniteto, kai aplinkui zuja vaikai, kurių dauguma nėra testuojami, saugu tikrai nėra. Rizika užsikrėsti tikrai mažesnė palyginus su gruodžio mėnesiu, bet kol neateisim iki A scenarijaus ji vis tiek nėra tokia maža, kad ją galima ignoruoti“, – feisbuke rašo ekspertas.
Anot V.Zemlio-Balevičiaus, optimizmo kad vasarą bus galima ramiai paatostogauti, yra nemažai.
„Valstybinėms institucijoms deja atostogų nebus, nes rizikų rudenį vis tiek yra nemažai. Tinkamai pasiruošus, jas bus galima suvaldyti. Labiausiai tikiuosi, kad Vyriausybės planuose kovoje su epidemija bus pereita prie eliminavimo strategijos.
Įdomu, kad Lietuvoje epidemijos pradžioje ir buvo taikoma eliminavimo strategija, bet deja po to jos buvo atsisakyta.
Eliminavimo strategija paremta tuo, kad daroma viskas, kad virusas nespėtų paplisti visuomenėje. Tokią strategiją taikė Kinija, Naujoji Zelandija, Australija ir kitos Rytų Azijos šalys. Europa ir Šiaurės Amerika pasirinko pasekmių mažinimo strategiją, kai vietoj viruso eliminavimo dirbama tik su viruso pasekmių mažinimo: flatten the curve (kreivės išlyginimo – red. past.) vietoje eliminate the curve (kreivės eliminavimo) – red. past.).
Pasaulyje tuo klausimu jau diskutuojama. Įdomu, kad Lietuvoje epidemijos pradžioje ir buvo taikoma eliminavimo strategija, bet deja po to jos buvo atsisakyta. Ar įmanoma Lietuvoje tokią strategiją taikyti, kai aplinkinės šalys jos netaiko, irgi geras klausimas“, – rašo mokslininkas.
