Tai visuomeninė iniciatyva, kuri apjungė viešai skelbiamus duomenis apie politikus ir aukšto rango valstybės tarnautojus, jų ryšius su viešaisiais pinigais. Šis įrankis buvo sukurtas siekiant palengvinti žurnalistų darbą tiriant galimus interesų konfliktus. O jį finansavusi Europos Komisija siekė juo stiprinti demokratiją ir žurnalistikos laisvę.
Nors pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (7 str. 1 ir 2 d. d.) VDAI šios skaidrumo iniciatyvos tikrinti įgaliojimų neturi, jos įgyvendintojai buvo įvelti į daugiau nei metus trukusį susirašinėjimą, kurį vainikavo inspekcijos siūlymas skirti baudą.
„Tokią valstybinės institucijos, kuri turėtų rūpintis duomenų apsauga, o ne ginti žurnalistų atskleidžiamus galimai slaptus valdininkų ryšius, veiklą vertiname kaip nuoseklų spaudimą šią žurnalistinę duomenų bazę uždaryti. Esame įsitikinę, kad VDAI peržengia savo kompetencijos ribas” – sako „Karštų pėdų” projekto vadovė, „Media4Change“ įkūrėja Neringa Jurčiukonytė.
Projekto iniciatoriai turėjo progą savo kailiu patirti, kodėl net įstatymu įpareigotos institucijos šiandien renkasi lengvesnį kelią – tiesiog trinti viešą prieigą prie viešais vadinamų duomenų ir kodėl duomenų atvėrimo politika ir toliau Lietuvoje gali likti tik deklaratyvia nuostata.
„Jaučiame pareigą dėti visas pastangas, kad šis atvejis padėtų tašką naudotis BDAR kaip pretekstu apribojant žurnalistams prieigą prie visuomenei svarbios informacijos”, – sakė N.Jurčiukonytė.
Duomenų sargai ignoruoja žurnalistinį projekto pobūdį, kelia perteklinius reikalavimus ir net atsisako išklausyti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) poziciją. Tarp inspekcijos nurodymų projekto autoriams – pavyzdžiui, pateikti informaciją apie sutartis dėl viešų duomenų naudojimo žurnalistiniams tikslams, klausimai, ar informuoti vieši asmenys apie jų naudojamus viešus duomenis ir t.t. Taip BDAR eilinį kartą naudojamas kaip galimų interesų konfliktų priedanga, įsitikinę „Karštų pėdų“ kūrėjai.
Projektas „Karštos pėdos“ startavo 2020 m. rudenį. Europos Komisijos lėšomis finansuojama iniciatyva į vientisą duomenų bazę sujungė politikų ir valdininkų interesų deklaracijas, Europos Sąjungos investicijų bei viešųjų pirkimų statistiką. Tokiu būdu „Karštos pėdos“ sistema žurnalistams, visuomenininkams ir eiliniams piliečiams leido savarankiškai nagrinėti viešų asmenų ryšius, nustatyti galimus neskaidraus lėšų panaudojimo, nepotizmo ar korupcijos atvejus.
Milijardai eurų viešojo sektoriaus išlaidų ir tūkstančiai interesų deklaracijų, sujungtų į vientisą eiliniam vartotojui patogią sistemą – pirmas tokio pobūdžio ir apimties skaidrumo projektas Lietuvoje. Tačiau jau ištakose projektas sulaukė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos dėmesio ir reikalavimų pasiaiškinti.
Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, žurnalistinius projektus, susijusius su asmens duomenimis, prižiūri Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Ši institucija raštu patvirtino, kad „Karštos pėdos“ yra žurnalistinis projektas, kuriam taikomos atitinkamos BDAR išimtys. Duomenų apsaugos inspekcija pasirinko tai ignoruoti.
Ketvirtadienį, 14 val., VDAI patalpose rengiamas viešas posėdis, kuriame Duomenų apsaugos inspekcija numato projekto kūrėjams skirti baudą už menamus pažeidimus.
„Baudos skyrimas reikštų „Karštų pėdų“ sužlugdymą, tačiau kalba eina ne tik apie šį projektą. Duomenų apsaugos inspekcijos veiksmais būtų suformuotas precedentas, kuris užkirstų kelią kitoms į skaidrumą orientuotoms atvirų duomenų iniciatyvoms. Tai, mūsų manymu, tiesioginis ir piktybinis veikimas prieš skaidrumo didinimą valstybėje ir net prieš tą patį BDAR, kuris aiškiai apibrėžia, kad duomenų apsauga turi būti suderinta su informacijos laisve”, – sako „Karštų pėdų” idėjos autorius, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena” vadovas Šarūnas Černiauskas.
„Karštų pėdų“ komanda prašė į posėdį kviesti ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bei Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovus, tačiau VDAI raštu informavo, kad šių institucijų atstovai kviečiami nebus. LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius posėdyje numato dalyvauti, nors inspekcija ir atsisakė jį pakviesti.
„Tai rimtas demokratijos ir teisinės valstybės principų supratimo egzaminas kai kuriems mūsų valdžios institucijų tarnautojams. Biurokratizmas yra viena didžiausių valstybės tarnybos ydų ir nesinorėtų, kad šis atvejis būtų dar vienas to įrodymas. Atidžiai stebime visą šio atvejo procesą ir prisidėsime visomis jėgomis, kad būtų apginta teisė rinkti ir skleisti viešą informaciją“, – sako D.Radzevičius.
