– Rinkiminiu laikotarpiu Gitanas Nausėda žadėjo kitokią politiką, visiems atvirą prezidentūrą ir lyderystę nepriklausomai nuo ideologinių skirtumų. Ar dveji metai poste pakankamas laiko tarpsnis įžvelgti, ar tai jau yra daroma?
– Šis pažadas yra gana abstraktus, nekonkretus ir nėra lengvai įgyvendinamas. Tačiau dveji metai yra pakankamas laiko tarpsnis pasiųsti žinią apie save ir padaryti tam tikrus pirmuosius žingsnius, kurie leistų nuspėti, kokie bus likę treji metai.
Reikia pažymėti, kad Gitanui Nausėdai net ne pirmieji, o antrieji metai ypač sunkūs ir sudėtingi. Kaip prezidentui, kuris yra visos politinės sistemos dalis, natūralu, kad teko matyti valdančiųjų kaitą, su kiekvienu premjeru ieškoti sąlyčio taškų ir tų pačių taškų ieškoti su visuomene.
Viena vertus, gerai, kai esi nepriklausomas ir gali būti visiems lygiai teisingas, bet politinė realybe yra kitokia ir tas nepriklausomumas kartais gali pakišti koją neturint politinio užnugario. Jo ypač pastaraisiais metais trūko kaip niekada.
Natūralu ir visos aplinkybės rodo, kad prezidentas kiek kitaip įsivaizdavo šį darbą. Net nežinau, ar jis pats kaip žmogus norėtų dar antros kadencijos, bet panašu, kad kaip politikas jis apie tai jau mąsto.
– Nors G. Nausėda išlieka populiariausias politikas, reitingai svyruoja. Dėl klaidų ar patirties stokos?
– Reikia pabrėžti, kad Lietuvoje prezidento situacija yra dėkinga ta prasme, kad jie visi turi aukštus reitingus ir įprastai būna populiariausi politikai.
Tačiau jie yra tam tikruose spąstuose. Lyg ir turi autoritetą, gali kalbėti, formuoti nuomonę, bet tiesioginių galios instrumentų turi ne tiek ir daug. Prezidentas yra dualistinės vykdomosios valdžios dalis, valdžią dalijasi su Vyriausybe ir natūralu, kad jeigu prezidentas rinkimų kampanijos metu kalba apie tai, ką ketina veikti, vienas to įgyvendinti negali.
Prezidentas Lietuvoje laisvas daug žadėti, bet daug mažiau laisvas ką nors įgyvendinti. Jis gali pasakyti ir tai, kad neįgyvendina kiti, esą jis nori, o kiti trukdo. Yra šiokia tokia galimybė manevruoti, kad tavo reitingas išliktų pakankamai aukštas.
Net ir užsienio politika, ji kaip ir vykdoma prezidento, bet kartu su Vyriausybe.
Tokia situacija prezidentui neleidžia daug pasiekti, bet turėdamas autoritetą ir galėdamas formuoti viešąją nuomonę jis tikrai gali padaryti nemažai. Gitanas Nausėda turi ambicijų, būti aktyviu vidaus politikoje, bet, deja, šie metai parodė, kad aktyvumas nebūtinai veda į efektyvumą.
Prezidentui taip ir nutiko, iškalbingas faktas - nebevykstantys susitikimai su premjere. Kaip be šių dviejų subjektų sąveikos galime turėti efektyvią politiką?
– Kokie būtų ryškiausi prezidento nuveikti darbai per pirmus dvejus kadencijos metus?
– Vienas iš svarbesnių tai gana skubiai inicijuotas vadinamasis Seimo rinkimų slenksčio kartelės sumažinimas iki trijų procentų ribos. Tuomet prezidentas įsiklausė į ekspertų patarimus. Taip pat yra vetuotų įstatymų, teiktų iniciatyvų, pasakyti, jog prezidentas buvo pasyvus, negalime.
Tačiau viską užgožia komunikacijos klaidos, kitaip tariant, komunikacijos grupės darbo brokas. Taip teigiu dėl to, kad mes atsimename ne darbo dalykus, kurie tiesiogiai susiję su prezidento veikla, bet komunikacines klaidas, kurios prie šalies vadovo įvaizdžio formavimo gerąja prasme tikrai neprisidėjo. Prisiminkime Alytaus gaisrą ar dukros grįžimą per Kalėdas, kai lyg ir visi buvome raginami niekur nevažiuoti ir niekur nevykti.
Žiūrint iš politinės pusės galima prisiminti neišspręstą bendradarbiavimo su Vyriausybe klausimą ir ambasadorių paskyrimus. Šie klausimai toliau lieka atviri ir, kaip aiškėja, dėl kai kurių kandidatūrų įtampa tik išaugs ir greičiausiai nepavyks susitarti.
Stebime G.Nausėdos darbus kurie tikrai nėra vertinami neigiamai, bet kartu matome ir parklupimus, kurių nepavyko išvengti. Pagrindiniais jų pavadinčiau bendradarbiavimo su Vyriausybe būtinybę ir bendro vardiklio paieškas. Šitas dalykas prezidentui sekasi labai sunkiai.
– Ką tai rodo, prezidento ar jo komandos negebėjimą dirbti?
– Neturime tiek daug vidinės informacijos, kad galėtume daryti išvadas, bet galime kelti kelias versijas. Viena jų, jeigu matome nuolatinį komunikacinį broką, tai arba komanda dirba blogai ir prezidento neapsaugo, arba komanda dirba gerai, bet prezidentas neklauso savo komandos.
Aplinkybės yra tokios, kad per dvejus metus matome trečią komunikacijos grupės vadovą. Komunikacijos grupės sudėtis kinta, bet rezultatai nelabai keičiasi.
Pokyčiai vyksta, prezidentas, aišku, vienas ir tas pats. Išvadų nenoriu daryti, bet kažkuri grandis čia neveikia arba veikia ne taip, kaip turėtų, ir nuo smulkių parklupimų šalies vadovo neapsaugo. Panašu, kad šios dvi grandys ne visada dirba ranka rankon.
– Ponas Nausėda prezidento rinkimuose dalyvavo su gerovės valstybės vizija. Ar jau artėjame link jos?
– Pripažinkime paprastą dalyką, prezidentas su savo dabartiniais konstituciniais įgaliojimais neturi daug galimybių ką nors pažadėti ir įgyvendinti. Be Vyriausybės ir Seimo sutarimo, kas yra ta gerovės valstybė ir kaip mes ją kuriame, prezidentas vienas yra neįgalus tai padaryti. Nepaisant to, kad prezidentas yra įsitikinęs žinąs, kas ta gerovės valstybė, mums, visuomenei, tai vis dar išlieka pakankamai neapibrėžtų žodžių junginys.
G.Nausėda pažymi, kad tai yra ne tik finansiniai klausimai, bet apskritai žmogaus savijautos visuomenėje klausimas. Aš pati matau tikrai pagirtiną dėmesį neįgaliųjų integracijai. Su pirmąja ponia Diana pakankamai aktyviai reiškiasi, bet tai kol kas pavienės iniciatyvos, priemonių komplekso nematau. Atrodo, kad tai buvo tiesiog labai geras rinkimų šūkis be realaus turinio iki šiol.
Visą aktualijų laidos „15/15“ įrašą rasite videogalerijoje.
