Prieš dvejus metus 2016 metų spalio 9 dieną įvyko Seimo rinkimai, atvedę į valdžią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), kuri vėliau sudarė valdančiąją koaliciją su dabar jau suskilusiais socialdemokratais. Iki naujų rinkimų irgi lieka maždaug dveji. Šio Seimo kadencijos pusiaukelę opozicija ir valdžia mato priešingai.
Paklaustas apie tai, kaip vertina dviejų metų darbą, V.Pranckietis atsakė, kad kaip sėkmę Lietuvai.
Opozicija nemano, kad šis įpusėjęs darbą Seimas – Lietuvos sėkmė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, visos reformos – urėdijų, mokesčių, aukštojo mokslo, mokytojų apmokėjimo – startavo neparuoštos.
„Skęstame pelkėje visa visuomenė. Lūkesčiui kitokios, skaidresnės politikos irgi buvo lemta neišsipildyti – ištrinti vyriausybės pasitarimų įrašai, Registrų centras, kuris uždraudžia žurnalistams gauti informaciją, galimos nuostatos, kurios galėtų politizuoti LRT valdymą – tai išties yra antiskaidrumas. Ir aš pritarčiau prezidentės išsakytai pozicijai, kad jeigu tai tęsis, tai mes sukame Rytų kryptimi“, – pastebi G.Landsbergis.
Tam pritaria ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas: „Žmonių suvaržymo linkme pažengta net toliau negu yra jų rinkimų pažaduose, turiu omenyje „valstiečių-žaliųjų“ rinkimų pažaduose, suplanuota.“
Su šiomis opozicijos atstovų nuomonėmis nesutinka LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Iš tikrųjų niekas mūsų neapkaltins tuo, kad šita valdanti dauguma nebando vykdyti savo pažadų. Tos galimybės, kokias turime, tikrai darome visus sprendimus. Dabar tiems sprendimams, kokie priiminėti, reikia suteikti kokybės ženklą“, – sako jis.
Valstiečių žaliųjų partneriai valdžioje darbo socialdemokratai sako, kad šis seimas dirba stabiliau nei daugelis ankstesnių. VU TSPMI direktorius taip pat sutinka, kad valdančiųjų veikla yra pakankamai nuosaiki.
„Aš sakyčiau, kad lyginant su tuo, ko galima buvo laukti ir nuogąstauti, žinant „valstiečių“ rinkiminę programą, šios valdančiosios daugumos dvejų metų sukaktis yra gana nuosaiki, ypač kalbant apie vyriausybės veiklą, apie vadinamas struktūrines reformas, kurios pradėtos įgyvendinti. Dalis jų iš tiesų pagrįstos argumentais, gana nuosaikios, bet kartu yra ir įvairių mėginimų labiau riboti, drausti, spręsti už žmones, ypač kalbant apie tokius dalykus kaip sveikatos apsauga ir ar su ja susijusios sritys“, – pastebi R.Vilpišauskas.
Politologas taip pat primena, kad nepasitvirtino prognozės, kad didžiausia Seime „valstiečių-žaliųjų“ frakcija, kurią sudaro labai skirtingos asmenybės, kai kada vienijamos tik noro būti valdžioje, greitai subyrės. Jis dar atkreipė dėmesį, kad ir opozicija šioje kadencijoje labai susiskaldžiusi ir susilpnėjusi.
