Jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui. Nuteistasis negalės be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo išvykti ilgiau nei septynioms paroms.
Nuosprendis nėra galutinis – per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui.
„Jokio nusikaltimo nepadariau, prieš mane buvo surengta provokacija. Įsigalios teismo sprendimas, tada žiūrėsim. Nežinau, kas čia vyksta. Skųsime“, – po nuosprendžio paskelbimo sakė A.Sasnauskas. Jis teigė, kad po šio nuosprendžio iš posto nesitrauks.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl 2009 metais VLK organizuotų ir vykdytų tariamų viešųjų intelektualinės saugos paslaugų pirkimų, nors realiai jais siekta pirkti paslaugą pasiklausymo aparatūrai aptikti ir jai neutralizuoti. Sutartis taip ir liko nepasirašyta, o teisėsaugos institucijos demaskavo nusikalstamus tarnautojų ketinimus.
Prokuroras yra sakęs, kad piktnaudžiavimu įtariamas VLK vadovas A.Sasnauskas galėjo padaryti didelės žalos valstybei, iškraipyti Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinius principus, diskredituoti VLK vardą, dėl jo galbūt neteisėtų veiksmų buvo sumenkintas visos Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas.
VLK yra įstaiga, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė 15min.lt sakė, kad skubių žingsnių dėl A.Sasnausko nesiims.
„Man reikia susipažinti su visa informacija, aš ką tik apie tai sužinojau. Kol kas neturiu tam laiko“, – pirmadienį sakė ministrė, pridūrusi, kad šiandien priiminėja žmones iš visos Lietuvos.
A.Sasnauskas iki šiol eina VLK vadovo pareigas ir jam pateiktus kaltinimus atmeta.
Įtariama, kad VLK vadovas norėjo žinoti, ar jo pokalbių slapta nesiklauso pareigūnai, ar jo kabinete VLK patalpose Kalvarijų gatvėje Vilniuje nėra sumontuota pasiklausymo aparatūra. Iš bendrovės „Gelsauga“ gauta įranga turėjo aptikti ir neutralizuoti slaptą pasiklausymo aparatūrą. Supaprastintai vykdytą viešąjį pirkimą apklausos būdu laimėjusi „Gelsauga“ turėjo gauti iki 100 tūkst. litų per metus. Tūkstančius siekiantis atlyginimas už paslaugas žadėtas ir šios įmonės darbuotojui Robertui Janickui.
A.Sasnauskas iki šiol eina VLK vadovo pareigas ir jam pateiktus kaltinimus atmeta.
2009 metų rugsėjo 2 dieną R.Janickas apieškojo A.Sasnausko kabinetą ir rado Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) paliktą pasiklausymo įrangą. Kitą dieną buvęs policijos pareigūnas R.Janickas atvežtas į STT, jo paprašyta nieko apie rastą įrangą nesakyti VLK vadovui ir tęsti derybas dėl formalios sutarties pasirašymo.
STT pareigūnai vėliau iš įtariamųjų sulaukė kaltinimų, kad jiems darytas spaudimas, jie šantažuoti, esą siekiant išprovokuoti A.Sasnauską nusikalstamai veikai. STT darbuotojai buvo iškviesti liudyti į teismą, kur tokius kaltinimus paneigė.
STT teigė nustačiusi, kad A.Sasnauskas susitarė su bendrovės „Gelsauga“ apsaugos ekspertu R.Janicku, pavedė savo tuometiniams pavaldiniams – VLK Informacinių technologijų departamento direktoriui Justinui Vyšniauskui, to paties departamento Informacinės sistemos eksploatavimo skyriaus vedėjui Mindaugui Zlatarinskui ir VLK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjui Vytui Sinkevičiui – organizuoti pirkimo procedūras taip, kad būtų sudarytos sąlygos nugalėtoju pripažinti bendrovę „Gelsauga“.