G.Nausėda pažėrė kritikos SAM: neatmeta kelti ministro atsakomybės klausimą

G.Nausėda prezidento pareigas eina dvejus metus. Jo veiklos įvertinimą pateikė buvę jo rinkiminės kampanijos bendražygiai, taip pat ekspertai.

Trečiadienį žodį apie tai, kaip jam sekėsi pastaruosius metus, tarė ir pats G.Nausėda. Prezidentūros rūmų kiemelyje jis surengė spaudos konferenciją.

Prezidento spaudos konferencija, skirta antriesiems kadencijos metams apžvelgti

+31

Prieš ją išplatintoje informacijoje, kurioje apžvelgiami antrieji G.Nausėdos kadencijos metai, pateikiama statistika apie darbo dienas regionuose, vizitus į užsienį, paskirtus pareigūnus, skirtus apdovanojimus, pasirašytą skaičių įstatymų ir panašiai.

Aptariama kova su pandemija, kaip sekėsi įgyvendinti gerovės valstybės viziją.

Kels atsakomybės klausimą

Į prezidentūros rūmų kiemelį įžengęs G.Nausėda teigė atsimenantis, kad prieš dvejus metus buvo lygiai toks pats gražus oras. Inauguracijos dienos prisiminimai esą niekur nedingo, dažnai išplaukia atmintyje.

Tačiau šiandien, anot jo, susitikome kalbėti ne apie iškilmes, o apie tai, ką praėjusiais kadencijos metais pavyko padaryti, o ko – ne.

Prezidento teigimu, COVID-19 pandemija tapo vienu svarbiausių išbandymų. Vakcinų, pasak prezidento, šiandien turime tiek, kad paskiepytume 70 proc. suaugusių valstybės gyventojų.

Tai – esą neabejotinas narystės Europos Sąjungoje (ES) privalumas. Kitomis sąlygomis, vargu bau būtume galėję tikėtis turėti tokią paspirtį.

Esame gavę 3,2 mln. dozių vakcinų nuo koronaviruso. Tačiau, kaip apgailestavo G.Nausėda, daugiau kaip 800 tūkst. dozių vakcinų nėra panaudota.

Prezidentas pasigenda aktyvesnių SAM pastangų ir veiksmų skatinant vakcinavimą. Jis įgėlė sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, taip ir nepaviešinusiam žadėtojo 130 punktų pandemijos suvaldymo plano.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Arūnas Dulkys

„Susidaro įspūdis, kad veiksmų plano – ar tai būtų 130 punktų planas gruodį ar bent 5 žingsnių planas skatinant vakcinavimą dabar – paprasčiausiai nėra. Šiandien visos galimybės ir atsakomybė yra SAM rankose“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Jis taip pat akcentavo, kad nebegalima kalbėti apie trūkinėjantį vakcinų tiekimą arba atsargas, kurias reikia kaupti, patikimas ar mažiau patikimas vakcinas.

„Šiandien belieka suskiepyti tai, kokias atsargas mes turime, ir to su kaupu pakaktų vakcinuoti daugiau kaip 70 proc. suaugusių šalies gyventojų“, – kalbėjo G.Nausėda.

Jis pabrėžė, kad 8 ES valstybės pasiekė šį tikslą. Tokių valstybių, kaip sakė šalies vadovas, skaičius netrukus padvigubės. Toks tikslas esą netrukus bus pasiektas bei peržengtas ir Bendrijos mastu.

„Tad kyla klausimas, kuom Lietuva yra blogesnė ar kokias blogesnes starto sąlygas ji turėjo, kad jai šito tikslo šiandien pasiekti nepavyksta. Klausimas tebelieka atviras“, – sakė G.Nausėda, pabrėždamas, kad tik skiepijimas apsaugos mus ir negalime sau leisti prabangos rudenį vėl užsidaryti karantinui.

Ar reikalaus asmeninės ministro atsakomybės? Prezidentas nurodė, kad spaudimas iš visuomenės didėja, nes akivaizdžiai matyti priežastinis ryšys tarp skiepijimosi ir susirgimų COVID-19. Jeigu nenorime užsidaryti rudeniui, turime skatinti vakcinavimą.

G.Nausėda sakė kelsiąs klausimą, kokį planą turi SAM dėl to per likusius vasaros mėnesius, pripažįstant, kad iki šiol tai, kas buvo žadėta, nebuvo padaryta.

Jis minėjo, kad vakcinų tiekimas vyksta pagal planą, nors ir šiandien galime suskiepyti tiek gyventojų, kad būtų galima pasiekti kolektyvinį imunitetą.

„Bet šiandien turime 55 proc. Manau, šiandien nėra aiškaus veiksmų plano, naudojamos tos priemonės, kurios iš esmės jau yra atšipusios, sukami tie patys reklaminiai filmukai, kurių turbūt jau niekas ir nebežiūri. Ir ko reikėtų – tai reikėtų tiesiog identifikuoti, kurios grupės yra probleminės ir kur reikia pirmiausia nukreipti dėmesį, su kokiomis grupėmis dirbti, o ne dirbti apskritai“, – akcentavo prezidentas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Taip pat jis nurodė, kad reikia daugiau mobilių punktų, skiepijimo vaistinėse, materialinių skatinimo priemonių.

„Bet neturi taip būti, kad kiekvieną dieną kažkas išmeta į viešumą kažkokį atskirą sprendimą, visi čia puola samprotauti. Seimo pirmininkė, kiti valstybės pareigūnai meta visus darbus ir patys bando kažkokias priemones siūlyti – na, ar tai yra normalios valstybės požymis? Juk tai yra SAM atsakomybė ir ji turi padaryti tai, ką privalo.

Jeigu mes ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, be jokios abejonės, reikės kelti klausimą, o kam reikalinga tokia SAM, jeigu mes vis tiek nepriartėjame prie to 70 proc. tikslo“, – komentavo G.Nausėda.

Seimo pirmininkė, kiti valstybės pareigūnai meta visus darbus ir patys bando kažkokias priemones siūlyti – na, ar tai yra normalios valstybės požymis?

Kartu jis teigė nepritariantis privalomam skiepijimui. Anot jo, žmones reikia skatinti tai daryti.

Kalbėdamas apie ekonomiką, G.Nausėda teigė, kad mūsiškė buvo viena geriausiai pasaulyje atlaikiusių iššūkius. Tai esą lėmė masyvios valstybės investicijos į ekonomikos palaikymą ir vartojimo skatinimą.

Svarbiausi pasiekimai

„Kitas labai svarbus tikslas, vizija ir programa, kuri mane lydės visą mano kadencijos laikotarpį – tai yra gerovės valstybės siekių įgyvendinimas“, – spaudos konferencijos metu sakė jis.

Tarp svarbiausių pasiekimų šioje srityje praėjusiais metais G.Nausėda įvardijo pensijų augimą, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidėjimą.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Senjorai

Švietimo srityje jis sakė galintis pasidžiaugti lygaus starto paketu.

G.Nausėda išskyrė ir keletą pareigybių, į kurias, suderinus su Seimu, pavyko paskirti pareigūnus. Tarp jų – Konstitucinio Teismo, Apeliacinio teismo pirmininkai, generalinė prokurorė, Lietuvos banko vadovas ir kiti.

G.Nausėda kalbėjo ir apie žaliąjį kursą. Esą žaliosios iniciatyvos padės mūsų šalies ekonomikai tapti inovatyvesne ir konkurencingesne.

Džiaugiasi santykiais su Lenkija

Taip pat G.Nausėda akcentavo atnaujintus dvišalius santykius su Lenkija. Partnerystę su šia kaimynine valstybe jis vadino strategine.

Taip pat jis išskyrė santykius su Vokietija, Prancūzija, kurios prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusiais metais su valstybiniu vizitu lankėsi Lietuvoje, bendradarbiavimą ES viduje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Emmanuelis Macronas ir Gitanas Nausėda, Brigitte Macron, Diana Nausėdienė

NATO viršūnių susitikime Briuselyje pavyko pasiekti, G.Nausėdos akimis, „tokio įvykio, kuris Lietuvoje pagal savo svarbą nebuvo rengtas nuo mūsų Nepriklausomybės atkūrimo“ – NATO viršūnių susitikimas 2023 metais turėtų būti organizuojamas Vilniuje.

Tikslai tretiesiems metams

G.Nausėda spaudos konferencijoje nurodė ir tikslus tretiesiems metams – pandemijos suvaldymas, valstybės saugumo užtikrinimas, gyventojų gerovės didinimas – pensijų, NPD didinimas, mokesčių, teismų reformų įgyvendinimas.