Norvegija noriai įsileidžia emigrantus ir moka tikrai gerus pinigus už darbą. Daugybę pinigų iš biudžeto gauna ir vadinamoji „vaiko gerovės“ organizacija „Barnevernet“. Todėl skriaudžiamos lietuvių šeimos, netekusios vaikų, kaltina šią organizaciją, kad vaikai atimami dėl pinigų. Už vieną vaiką globėjai gauna apie 15 tūkst. Norvegijos kronų per mėnesį.
„Vaikų gerovės tarnyba Norvegijoje vargu ar būtų sulaukusi tiek dėmesio Lietuvoje, jei būtų bent pamėginusi pateikti oficialią savo poziciją – kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl ko iš tiesų atima vaikus iš tėvų. Tačiau „Barnevernet“ tyli“, – komentuoja TV3 laidos „Prieš srovę“ kūrėjai.
Airida ištekėjo už norvego
Laidos herojė – trisdešimtmetė lietuvė Airida. Svečioje šalyje ji atsidūrė ištekėjusi už norvego. Gerai apmokamas darbas, prabangūs namai, puikūs santykiai su kaimynais – tokius pliusus dėliojosi Airida, kartu su vyru apsispręsdama gyventi Norvegijoje, ten auginti vaikus. Tačiau šiuo metu Airida su dviem vaikais Lietuvoje.
„Man daug kartų teko pradėti iš naujo, aš nepalūžau. Tačiau jie sugriovė mano vaikų gyvenimą“, – sako Airida.
Moteris tikina – jei pabandytų į Norvegiją važiuoti dabar, vos tik kirstų sieną – iš karto atsidurtų kalėjime. Airida – iš tų lietuvių moterų, kurios šiandien vadinamos savo vaikų „pagrobėjomis“. Moteris sutiko papasakoti neįtikėtinus savo išgyvenimus. „Neįmanoma tylėti girdint Lietuvos pareigūnų pasisakymus, kad Norvegijoje iš gerų šeimų vaikų niekas neatiminėja, kad geroms šeimoms nėra ko nerimauti“, – piktinasi Airida.
Dėmesio iš tarnybos „Barnevernet“ Norvegijoje susilaukė tada, kai jos vaikas pamiršo į mokyklą pasiimti priešpiečių dėžutę.
Dėmesio iš tarnybos „Barnevernet“ Norvegijoje susilaukė tada, kai jos vaikas pamiršo į mokyklą pasiimti priešpiečių dėžutę. Dar keisčiau skamba Airidos pasakytas faktas, kad jos vyras norvegas buvo apkaltintas smurtu prieš vaikus, kai ligotą trejus metus namie augintą žiurkėną išvežė užmigdyti.
„Kai išgirdau „Barnevernet“ pasiūlymą lankyti programą dėl smurto prieš vaikus, supratau, kad įkliuvau“, – sako Airida. Moteris tikina, kad nei ji, nei Norvegijos sistemos išauklėtas jos vyras prieš savo vaikus nesmurtauja. „Jei būčiau atsisakiusi lankyti programą, būčiau įvertinta kaip maištininkė, o jei būčiau sutikusi, tai išeitų, kad netiesiogiai pripažįstu smurtą buvus“, – samprotauja „Prieš srovę“ herojė.
Meilės emigrantė Loreta
Kita lietuvė – Loreta, nusprendusi pasidalinti savo išgyvenimais, negalėjo sulaikyti ašarų pasakodama, kokių įtarinėjimų ji išgirdo iš „Barnevernet“.
„Aš – meilės emigrantė. Įsimylėjau lietuvį vyrą, dirbusį Norvegijoje, ir išvažiavau į savo svajonių šalį. Nesitikėjau, kad ten galiu netekti vienintelio vaiko“, – sako Loreta, jau grįžusi į Lietuvą. Jos vyras ruošiasi parduoti gražius namus ir taip pat grįžti į tėvynę.
Ką padarė Loreta, kad iš jos buvo skubiai atimta mergaitė – „Barnevernet“ vaiką paėmė iš mokyklos be jokio perspėjimo. Pasirodo, skundą parašė viena pavydi giminaitė – neva Loreta pliaukštelėjo vaikui per galvą. Ir kad Loreta yra dalyvavusi sektose.
Ir nors smurtas prieš vaiką nebuvo įrodytas, mergaitės Loretai tarnybos negrąžino.
Loreta su pagalbininku dvi savaites sekė mergaitę, kad žinotų, kur ji būna. Nes negalėjo padaryti nė menkiausios klaidos. Moteris pastebėjo, kad antradieniais mergaitė viena eina po mokyklos į užsiėmimus. Tuo ir pasinaudojo. Įsisodino į automobilį. Už 20 km pakeitė automobilį. Ir pusantros paros lėkė į Lietuvą.
Garbės konsulas idealizuoja Norvegiją
„Jūs girdite paskalas, o aš paskalų negaliu komentuoti“, – pabrėžė Norvegijos garbės konsulas Lietuvoje Vytautas Valaitis, sutikęs papasakoti, kaip Norvegija rūpinasi vaiko teisėmis. Jis teigia, kad tereikia laikytis šalies įstatymų, ir vaikų niekas neatiminės.
„Įstatymų reikėjo laikytis anksčiau, o ne tik dabar. Ar jūs tikrai žinote, kad taip yra, kaip sako tėvai. Kodėl norvegai turėtų atiminėti vaikus iš gerų šeimų? Man net keista girdėti tokį klausimą“, – sakė Vytautas Valaitis.
