Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pirmadienį sakė, kad šią savaitę sostinėje žadama gauti per 53 tūkst. vakcinų.
Paleista registracija 45+ amžiaus grupės žmonėms, jie aktyviai rezervuoja laikus skiepui. Netrukus sostinėje gali būti pradėti skiepyti ir dar jaunesni gyventojai.
Tačiau kitur Lietuvoje pasiskiepyti gali ne visi to norintys gerokai vyresni žmonės.
Pavyzdžiui, Plungės rajono savivaldybėje gyvenantis 64 metų amžiaus vienos švietimo įstaigos vadovas to padaryti iš anksto paskirtu laiku negalėjo.
Kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, kai nuo COVID-19 skiepijosi jo kolegos, vyras pasiskiepijo nuo erkinio encefalito, tad kitos vakcinos jam teko kiek palūkėti.
Skiepas nuo koronaviruso jam buvo paskirtas balandžio 27 dieną.
Tačiau paskambinęs gydytojai plungiškis sužinojo, kad skiepijimas nukeliamas į gegužės vidurį, nes, kaip jam buvo paaiškinta, Plungė turėjo atiduoti dalį savo vakcinų sostinei.
„Visiškas cinizmas“
Anksčiau kalbėdamas su 15min Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis negražia vadino istoriją su vakcinų perskirstymu sostinės naudai.
Anot jo, Vilnius surinko iš įvairių Lietuvos miestų skiepus ir paskiepijo vilniečius, „tokiu būdu palikdamas užuolankoje visus kitus žmones ir nepranešdamas jiems, kad skiepai nevyks“.
Į tai, kad Vilniuje pradėti skiepyti 45 metų ir vyresni asmenys, sureagavo buvęs sveikatos apsaugos ministras parlamentaras Aurelijus Veryga.
Savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ jis klausė, ko pasiekė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) perskirstydama vakcinas Vilniui ir atimdama jas iš kitų miestų?
Anot jo, vienas iš rezultatų yra tas, kad žmonės iš kitų savivaldybių pradėjo judėti skiepytis į Vilnių, kuris yra juodojoje zonoje.
„Ir visa tai po to, kai visoje Lietuvoje ilgą laiką judėjimas tarp savivaldybių iš viso buvo negalimas. Tai dabar, kaip suprantu, judėjimas net skatinamas. O visiškas cinizmas yra tai, kad Vilnius jau pradeda skiepyti 45+ grupės asmenis, kuomet visoje Lietuvoje dar nepaskiepyti senjorai. Vilnius galės baliavoti, o visi kiti galės sirgti ir mirti“, – rašė A.Veryga.
Pažadas: ūmių perskirstymų nebebus
Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas, komentuodamas A.Verygos žodžius apie cinizmą, sakė, kad jis yra tada, kai nuperkami ir po kelių dienų atsiimami bei sandėliuojami monitoriai, skirti gydymo įstaigoms, kažkur galimai dingo 20 vagonų apsaugos priemonių ir panašiai.
„Lygiagrečiai galėtų kolega šiek tiek pasirūpinti ir pagalvoti apie tuos dalykus, apie savo atsakomybę“, – sakė Seimo SRK pirmininkas.
Vis dėlto A.Matulas sutinka, kad nėra visiškai gerai, jog vos ne iš vakaro buvo savivaldybėms skirtos perskirstytos vakcinos, nukreipiant dalį jų į Vilnių.
Jis minėjo, kad apie tai buvo kalbėta ir su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, ir su Vyriausybės patarėjais.
„Iš esmės duotas pažadas, kad nebus tokių perskirstymų, o iš artimiausių gautų kiekių bus atvirkštinis tikriausiai paskirstymas, kad bus skiriama visiems kitiems daugiau, bet mažiau Vilniui. Nes nėra normalu, kada tie tempai Vilniuje yra žymiai didesni. Gerai, kad Vilnius taip organizuoja ir turi įtakos, ir galimybių, nes sergamumas Vilniuje yra išties labai didelis, tai tam tikra logika yra. Bet planuoti reikia galbūt iš anksto“, – akcentavo parlamentaras.
Kartu A.Matulas aiškino, kad „visko pasitaiko“, niekas nebuvo išmokytas, kaip reaguoti į pandemiją. Esą galbūt buvo tam tikros vadybos spragos, kai norint gelbėti Vilniuje, išsaugoti vietas ligoninėse, buvo žengtas toks žingsnis.
„Pažadas yra duotas, kad ateityje tokių ūmių perskirstymų nebus. Tiesiog iš kitos partijos – galbūt iš šios savaitės – bus paskirstyta, kompensuojama toms savivaldybėms, iš kurių buvo perskirstyta, ir kad jos galės šitą pavyti.
Vis tiek daugmaž turi tie tempai būti panašūs. Daugmaž. 100 procentų neišlaikysi, nes pagal apklausas matome, kad vis dėlto norinčių skiepytis tam tikrose amžiaus grupėse, pagal tam tikrą išsilavinimą, pajamas ir gyvenamąją vietą yra skirtingai“, – teigė Seimo SRK pirmininkas.
Iš kitos partijos – galbūt iš šios savaitės – bus paskirstyta, kompensuojama toms savivaldybėms, iš kurių buvo perskirstyta, ir kad jos galės šitą pavyti.
Kaip nurodė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis vakcinos savivaldybėms skirstomos atsižvelgiant į prioritetinėms grupėms priklausančių nepaskiepytų gyventojų skaičių, skiepijimo tempą.
Jo teigimu, taip pat nuo šiol bus reaguojama ir į epidemiologinę situaciją savivaldybėse – daugiau vakcinų bus skiriama toms savivaldybėms, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas COVID-19 liga.
„Atkreipiame dėmesį, kad vakcinų skirstymas kitoms savivaldybėms nėra stabdomas“, – teigė J.Gališanskis.
„Atsiduria taikiklyje“
R.Šimašius teigė A.Verygos pasisakymų nesekantis ir neskaitantis, todėl jo nuomonės ir nevertins.
Kalbėdamas apie Vyriausybės sprendimus, kam ir kaip skiriami skiepai, Vilniaus miesto meras sakė, kad, jo nuomone, ministrų kabinetui tenka labai sunkus uždavinys ir jis bando padaryti, kaip įmanoma geriausia.
Daugeliu atvejų tai esą pavyksta visiškai logiškai ir gerai. Kartu jis aiškino, kad „Vilnius visą laiką atsiduria taikiklyje“, matant, kaip kas skiepijama.
„Mes preciziškai laikomės taisyklių, eidami grupė po grupės. Dėl kitų savivaldybių girdžiu tai, kad įmonės ar ne įmonės, turi daugiau kaip šimtą darbuotojų, kaip ten įtraukiami, kokio amžiaus, tai turime visokių situacijų.
Turėjome ir praeitą savaitę tokių situacijų, kai skambina kokios nors įmonės atstovai ir sako – mūsų filialas X savivaldybėje yra paskiepytas, kodėl Vilniuje neleidžia? Mes atsiverčiame teisės aktus ir matome, kad to negalima daryti ir nedarome“, – sakė R.Šimašius.
Jo teigimu, kai kur matomi „desperaciniai veiksmai“ skiepyti pagal įmonių, kitokius atskirus sąrašus, tačiau Vilniuje laikomasi Operacijų centro nurodymų.
R.Šimašiaus manymu, jeigu taip būtų daroma visur, būtų galima sklandžiau judėti ir per amžiaus grupes.
„Žiūrint į 65+ amžiaus kategoriją, turbūt yra geriausia iliustracija: mes pirmieji pasiekėme labai rimtą skaičių – 65 proc., nepaisant to, kad yra rimtesnių apribojimų, ką esu minėjęs. Prieš savaitę ir rusiškai kreipiausi į gyventojus, kadangi rusiškai kalbantys piliečiai mažiau linkę skiepytis, nei lietuviškai kalbantys Lietuvos piliečiai.
Mes Vilniuje turime tikrai nemažą dalį rusiškai, lenkiškai kalbančių žmonių, tarp kurių norinčių skiepytis procentas yra mažesnis. Tai aš net neabejoju, kad Panevėžys, Šiauliai arba Kaunas toje amžiaus kategorijoje pasieks geresnius skaičius negu Vilnius“, – tikino sostinės meras.
Anot mero, jeigu Vilniuje bus paskiepyta 70 proc. šios amžiaus kategorijos žmonių, tai būsią labai geras rezultatas.
Iki šiol paskiepyta 65 proc. vyresnių nei 65 metų vilniečių.
Nenori jaustis antrarūšiais
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento, Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, situacija tokia, kad Vilnius lyg ir pirmauja skiepydamas jaunesnių amžiaus grupių gyventojus.
Pasak jo, SAM vienašališkai nusprendė perskirstyti dalį „Pfizer/BioNTech“ vakcinų, numatytų kai kurioms savivaldybėms, jų daugiau skiriant sostinei, kur epidemiologinė padėtis yra sudėtinga, lovų užpildymas ligoninėse – kritinis.
„Ne vienas kolega man ir asmeniškai, kai kurie ir viešai skundėsi, kad neteko dalies vakcinų. Jonava per 600 dozių „Pfizer“ paaukojo Vilniui.
Tai, sakau, žinot, pusiau juokaudamas, kad jeigu jonaviečiai, kurie buvo kviesti vakcinuotis ir kuriems vėliau buvo paskambinta ir pasakyta, jog galite neatvykti, nes suplanuotų vakcinų jums neliko, į Vilnių išvažiavo, kaip ir beveik reikėtų siūlyti į Vilnių važiuoti vakcinuotis. Aišku, čia juodasis humoras. Bet nemaloni ta situacija bent jau dėl SAM, kur vienašališkai buvo taip nuspręsta“, – sakė M.Sinkevičius.
Perskirsčius vakcinas ir paaiškinus to priežastis, anot Jonavos rajono mero, visuomenei viskas gali atrodyti keistai – esą yra sostinės gyventojai ir yra kiti gyventojai.
„Niekas nenori būti tuo antrarūšiu ar trečiarūšiu. Visi nori jaustis vienos šalies piliečiais“, – pabrėžė M.Sinkevičius.
Niekas nenori būti tuo antrarūšiu ar trečiarūšiu. Visi nori jaustis vienos šalies piliečiais.
Kartu jis svarstė, kad Vilniuje jaunesnio amžiaus grupių gyventojai skiepijami dar ir dėl to, kad sostinė ir Kaunas pirmieji savo ruožtu įsigijo programinę technologinę įrangą, leidžiančią masiškai žinutėmis kviesti žmones skiepytis ir panašiai.
Toks veikimo būdas, LSA prezidento nuomone, šiek tiek paprastesnis nei įprastas skambinimas, agitavimas, kalbėjimas.
„Galima tūkstančius žmonių pakviesti. Jiems neatsiliepus į žinutę ir nesutikus skiepytis, galima judėti greičiau prie kitų. Tiesiog ne tiek daug dėmesio skiri vyresnei respondentų grupei. Bet, aišku, objektyviam situacijos vertinimui reikėtų pasižiūrėti, kaip Vilnius atrodo pagal vyresnių grupių skiepijimo intensyvumą ir procentus, ir tada tik pasakyti“, – komentavo M.Sinkevičius.
Tačiau jis pripažino, kad yra savivaldybių, kurios pritrūksta skiepų.
Tokia situacija – esą it lenktynės neturint benzino, kai nelabai palenktyniausi.
„Jeigu visas benzinas kažkur į sostinę išvažiuoja, tai kur tu ten nulėksi labai savo rajoninėje savivaldybėje. Faktas dar ir tas, kad nemažai savivaldybių – mažesnio tipo arba vidutinio tipo – natūraliai nemažai pastangų skyrė vyresnei amžiaus grupei ir piliečiams, kurie turi didžiausią riziką susirgti.
Sakau, tai galima juos greičiau apibėgti technologiniais sprendimais, galima stengtis su jais daugiau, labiau dirbti, bet, aišku, viskam vis tiek finale reikia vakcinų. Jei vakcinų būtų daugiau arba pakankami skaičiai, tai, matyt, kad ir situacija nebūtų tokia drastiškai besiskirianti“, – minėjo Jonavos rajono meras.
M.Sinkevičius nurodė, kad Vilniui pradėjus skiepyti 45+ amžiaus žmones, Jonavoje skiepijami gyventojai nuo 50 metų.
„Tai penkeriais metais atsiliekame nuo Vilniaus, vadinkime taip“, – teigė jis.
Vilniui pradėjus skiepyti 45+ amžiaus žmones, Jonavoje skiepijami gyventojai nuo 50 metų.
Padarė klaidų
Mėginant suvaldyti koronaviruso pandemiją SAM ir Vyriausybė vis padaro klaidų, atsiranda visuomenei klausimų keliančių sprendimų.
M.Sinkevičius teigė, kad nebuvo paprasta dirbti ir su ankstesnės Vyriausybės vadovybe.
„Ir praeityje, ir dabar, aišku, matyt, kilo klausimai, komunikacijos dalykai. Dėl to kaip kas išmanė, taip tas darė. Aišku, kad buvo viena vakcina ir vienas vakcinos gamintojas, matyt, kad sąlyginai dirbtinai sukompromituotas ir dėl to dabar turime šiek tiek nenorą vienai vakcinai“, – pastebėjo LSA prezidentas.
Vis dėlto, turint mintyje, kad koronaviruso pandemija ištiko pirmą kartą, buvo klaidų, atsiprašymų, gal mėtymosi, pasak M.Sinkevičiaus, pagal tai, kiek gyventojų paskiepyta, Europoje atrodome neblogai. Tiesa, pagal vyriausių asmenų skiepijimo mastą esą atrodome prasčiau.
A.Matulas svarstė, kad galbūt negerai, kad ministerijoje nebuvo pilnos vadovų komandos – buvo tik du viceministrai.
„Apskritai vertinant, tai šitokioje įtampoje tikrai blogai vertinti negaliu. Tų klaidelių visokių yra, mes jas aptarėme. Premjerė laiko pulsą ant sveikatos sistemos klausimų, komitetas – irgi.
Aš nuolat susitikinėju ir kalbamės, ir tariamės, ko galbūt prieš porą mėnesių buvo mažoka. Tai, man atrodo, kad į tas, kaip jūs sakote, kai kurias klaideles yra sureaguota. O tobulumui ribų nėra“, – kalbėjo A.Matulas.
Taip pat Seimo SRK pirmininkas pažymėjo, kad pastarųjų kelių savaičių veiksmus, kai atlaisvinamas karantinas, bandoma įvesti galimybių pasą, didinamos testavimo apimtys, siekiama kiek įmanoma spartinti vakcinaciją, jis vertina gerai.
-
I.Šimonytė teigia, kad vėliau vakcinos miestams ir rajonams bus skirstomos pagal gyventojų skaičių
-
Pagal ką savivaldybėms skirstomos vakcinos? A.Dulkys sako, kad jau seniai ne pagal gyventojų skaičių
-
R.Lingienė: Vilnius, pagal epidemiologinę situaciją, yra sausio pradžios lygyje
-
Vilnius baigia išskiepyti gautą vakcinų kiekį, panašaus laukiama ir šią savaitę
