Trims 2017 m. susituokusioms merginoms buvo 15 metų ir mažiau. 18 merginų buvo šešiolikmetės, 27 merginos – septyniolikmetės.
Miestuose, statistikos departamento duomenimis, 2017 m. įvyko 14 nepilnamečių santuokų, kaimuose – 34. Praėjusiais metais miestuose tokių santuokų buvo 29, kaime – 37.
Kitaip tariant, miestuose nepilnamečių santuokų skaičius sumažėjo perpus, kaime – iš esmės nepasikeitė.
Miestuose nepilnamečių santuokų skaičius sumažėjo perpus, kaime – iš esmės nepasikeitė.
Žinoma, kalbėti apie situaciją vien tik vertinant vienerių metų pokytį – negalima. Tačiau, žvelgiant į ilgametes tendencijas, matosi panaši situacija.
2017 m. Lietuvoje įvyko 48 santuokos, kuriose bent vienas iš besituokiančių buvo nepilnametis. Tai perpus mažiau negu 2012 m., kai įvyko 99 tokios santuokos. Ir keturis kartus mažiau negu 2007 m., kai įvyko 205 tokios santuokos. 2000 m., kai tokia statistika pradėta vesti, tokių santuokų buvo 374.
Tendencija akivaizdi. Tačiau statistika taip pat rodo, kad pastaruoju metu nepilnamečių santuokų mažėja pirmiausia miesto sąskaita.
Santuokų, kuriose bent vienas asmuo būtų nepilnametis, miestuose 2000 m. buvo 194, 2007 m. buvo 88, 2012 m. – 48, o o 2017 m. – jau tik 14. Tad per dešimt metų nepilnamečių santuokų miestuose sumažėjo daugiau negu šešis kartus, o per penkerius metus – daugiau negu tris kartus.
Kaimo vietovėse 2000 m. susituokė 180 nepilnamečių, 2007 m. susituokė 117 nepilnamečių, 2012 m. – 51, o 2017 m. – 38. Kitaip tariant, nepilnamečių santuokų skaičius kaime, ilgą laiką mažėjęs panašiai kaip mieste, per pastaruosius penkerius metus ėmė mažėti tik nežymiai, o kartais, lyginant atskirus metus, netgi augdavo.
Jei dar prieš penkerius metus nepilnamečių santuokų kaime ir mieste skaičius buvo beveik vienodas, tai dabar skirtumas jau yra daugiau negu dvigubas kaimo „naudai“.
Verta pastebėti, kad santykinis skirtumas – dar didesnis. Lietuvoje miestuose 2018 m. pradžioje gyveno maždaug dvigubai daugiau žmonių negu kaimuose: 1,84 mln. žmonių miestuose ir 924 tūkst. žmonių kaimuose.
Tad santykinis nepilnamečių santuokų skaičius mieste ir kaime skiriasi apie keturis kartus: 2017 m. viena nepilnamečių santuoka teko 131 tūkstančiui miesto gyventojų ir 27 tūkstančiams kaimo gyventojų.
2017 m. pirmą kartą tarp susituokusių nepilnamečių nebuvo nė vieno vaikino. Visi 48 susituokę nepilnamečiai buvo moteriškos lyties. Tiesa, merginos daugiau negu 90 proc. susituokusių nepilnamečių skaičiaus sudarydavo visada, bet vaikinų taip pat būdavo, o iki 2007 m. jų per metus atsirasdavo bent dešimt. Mažiausiai iki šiol vedusių nepilnamečių vaikinų buvo 2015 m. – du.
Trims 2017 m. susituokusioms merginoms buvo 15 metų ir mažiau. 18 merginų buvo šešiolikmetės, 27 merginos – septyniolikmetės.
Susituokusių pačių jauniausių, 16 metų amžiaus nesulaukusių nepilnamečių skaičius 2000–2016 m. laikotarpiu sumažėjo beveik šešis kartus – nuo 20 iki 3.
Nepilnamečių nėštumų mažėja
Lietuvoje santuokos yra leidžiamos nuo 18 metų, tačiau Civilinis kodeksas palieka galimybę teismui sumažinti santuokinį amžių. Tam prašymą pateikti turi pats nepilnametis. Teismas, spręsdamas klausimą, ar sumažinti santuokinį amžių, turi atsižvelgti į įvairius kriterijus.
Atskirai Kodeksas pabrėžia, kad nėštumas yra laikomas svarbia priežastimi sumažinti santuokinį amžių. Ir ekspertai pažymi, kad dažniausiai nepilnamečių santuokų priežastis – neplanuotas nėštumas ir po to einantis gimdymas. Kokia situacija šioje srityje?
Statistikos departamentas pateikė statistiką apie tai, kokio amžiaus buvo motinos, 2017 m. susilaukusios pirmojo savo vaiko. Šiais duomenimis, 2017 m. 15–17 metų merginoms gimė 207 kūdikiai, kurie buvo jų pirmieji vaikai, dar 4 gimė jaunesnėms negu 15 metų motinoms.
Palyginti su ankstesniais metais, situacija nežymiai pagerėjo: 2016 m. pirmojo savo vaiko susilaukė 265 15–17 metų amžiaus merginos ir 6 jaunesnės negu 15 metų merginos. Tad tokių gimdymų per metus sumažėjo maždaug penktadaliu – 22,1 proc.
Skirtingai negu santuokų atveju, nepilnamečių, gimdančių savo pirmąjį vaiką, skaičius panašiu tempu mažėjo tiek mieste, tiek kaime: praėjusiais metais pirmojo savo vaiko susilaukė 143 kaime gyvenančios nepilnametės ir 128 mieste gyvenančios nepilnametės, šiemet – 116 kaime gyvenančių nepilnamečių ir 95 mieste gyvenančios nepilnametės. Tad kaime gyvenančių nepilnamečių, gimdančių pirmąjį vaiką, skaičius sumažėjo 18 proc., mieste gyvenančių nepilnamečių – 25 proc.
2017 m. nepilnametėms gimę vaikai sudarė 1,6 proc. visų pirmųjų gimdymų.
Tiesa, statistikoje dažniau imama ne 15–17 metų, o kiek platesnė 15–19 metų imtis, 18-metes ir 19-metes merginas priskiriant paauglių kategorijai. Statistikos departamentas pateikė ir šios amžiaus grupės gimdymų statistiką: 2017 m., departamento teigimu, pagimdė 875 šios amžiaus grupės merginos.
Pernai 15–19 metų motinoms gimė 1016 vaikų, tad tokių gimdymų skaičius sumažėjo maždaug 14 proc.
Šioje amžiaus grupėje gimdymų skaičius nuolat nuosekliai mažėja ir per penkiolika metų krito daugiau nei tris kartus. 2002 m. šios amžiaus grupės motinoms gimė 2767 kūdikiai, 2007 m. – 2319, 2012 m. – 1380.
Jaunesnių negu 15 metų moterų amžiaus grupėje gimdymų skaičius nuo 2002 m. tai kilo, tai krito. Mažiausiai kartų jaunesnės negu 15 metų moterys gimdė 2012 m. (3), daugiausiai – 2004 m. (16). Pernai gimdė 4 jaunesnės negu 15 metų amžiaus merginos.
Abortų skaičius 2017 m., palyginti su 2016 m., taip pat sumažėjo. 2017 m. Lietuvoje nepilnametėms merginoms buvo atlikti 52 dirbtiniai abortai (moters sprendimu arba dėl medicininių indikacijų), o 2016 m. – 68 dirbtiniai abortai.
Abortų skaičius nepilnametėms sparčiai mažėja ir stebint ilgalaikes tendencijas: 2012 m. nepilnametėms buvo atlikti 113, 2007 m. – 225 abortai. Tad per dešimt metų nepilnamečių abortų skaičius sumažėjo daugiau negu keturis kartus.
