„Ministras atsakingai žiūri į jam pavestas pareigas ir pasirengęs jas tinkamai ir profesionaliai atlikti tol, kol reikės. Viena vertus natūralu, kad dabar darbo krūvis yra didesnis, spręstinų politinių klausimų ratas yra platesnis, atsakomybės sritys išsiplėtusios. Iššūkių yra, bet juos stengiamasi įveikti atsakingu darbu, tiesioginiu kasdieniu bendravimu su Aplinkos ministerijos komanda“, – atsakyme 15min dėstė Ž.Vaičiūno patarėja Aurelija Vernickaitė.
„Energetikos ir aplinkos sektoriai yra vis labiau susiję“
Anot jos, siekiama, kad pradėti darbai aplinkos sektoriuje būtų tęsiami – „ar tai būtų vakar dienos Lietuvos istorinė pergalė dėl Astravo AE Ženevos konvencijos šalių susitikime, ar sprendimo paieškos kelis metus trunkančioje „Metrail“ istorijoje, ar Klimato kaitos fondo investicijų planavimas“.
„Aplinkos politiką formuojantys ir įgyvendinantys teisės aktai yra rengiami, svarstomi Vyriausybėje ir parlamente. Be to, stiprinant aplinkos apsaugą kuruojančių institucijų veiklą ir jų priežiūrą, jau artimiausiu metu planuojami ministerijos struktūriniai pokyčiai, įskaitant ir korupcijos prevencijos skyriaus įsteigimą“, – nurodė energetikos ministro patarėja.
Iššūkių yra, bet juos stengiamasi įveikti atsakingu darbu, tiesioginiu kasdieniu bendravimu su Aplinkos ministerijos komanda.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei atmetus premjero Sauliaus Skvernelio teiktą teisingumo viceministrės Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministres, S.Skvernelis pareiškė, kad vertėtų kalbėti apie Aplinkos ir Energetikos, „kur daug sričių persidengia, kurios betarpiškai yra susiję“, sujungimą.
Į tai dėmesį atkreipė ir A.Vernickaitė.
„Reikia pažymėti, kad energetikos ir aplinkos sektoriai yra vis labiau susiję, darbotvarkės ir spręstinos problemos yra persipynusios, kaip pavyzdžiui Astravo branduolinės elektrinės problemos, klimato kaitos klausimai, renovacija, energetinis efektyvumas ir pan.“, – nurodė patarėja ir pridūrė, kad ministro patirtis vienoje srityje praverčia priimant sprendimus ir kitoje.
K.Mažeika: ministerijai dėmesio reikia daugiau
Valdančiųjų „valstiečių“ atstovas, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika 15min tikino, kad laikinai aplinkos ministro pareigas einantis Ž.Vaičiūnas su pareigomis tvarkosi pakankamai neblogai. Politikas pažymėjo, kad juda „Metrail“ bylos klausimas.
„Derybos vyksta, matau šviesą tunelio gale, – dėstė jis. – Kiti darbai, projektai taip pat rengiami. Aišku, pavaduojančio ministro darbas šiek tiek sudėtingas, nes turi kuruoti ir vienoj ministerijoj, ir kitoj.“
K.Mažeika teigė, kad kai kuriuose Aplinkos ministerijos departamentuose, pavaldžiose įstaigose trūksta vadovų, dėl to esą darbas neduoda „maksimalaus efekto“.
„Tai apsunkina darbą pavaduojančiam ministrui“, – dėstė jis, o kalbėdamas apie aplinkos ministro reikiamybę prasitarė, kad įstaigų vadovai reiškia norą dėl tiesioginio, pastovaus vadovo.
„Klausimai turėtų būti nuolat sprendžiami. To laiko, kurį [laikinai einantis pareigas] ministras skiria Aplinkos ministerijai, to 50 proc... Šiandien dienai turbūt reikėtų 150 proc.“, – tvirtino K.Mažeika.
To laiko, kurį ministras skiria Aplinkos ministerijai, to 50 proc... Šiandien dienai turbūt reikėtų 150 proc.
Dėl ministerijų jungimo atitarė S.Skverneliui
Paklaustas, ar Aplinkos apsaugos komitete mato pretendentų, kuriuos siūlytų į aplinkos ministro pareigas, parlamentaras atsakė: „Mes esam kalbėję, bet čia tegul lieka artimam rate. Jeigu bus dar tokia diskusija, manau išgirsit, jeigu bus suderinta pozicija. Nesinori žmonių įvelti į diskusiją.“
Jis atitarė S.Skverneliui dėl svarstymų sujungiant Energetikos ir Aplinkos ministerijų veiklą.
„Buvo diskusija apie Energetikos ministerijos naikinimą ar jungimą. Kalbant apie tuos prioritetus, kurie šiandien yra dėl atsinaujinančios energetikos, dėl saulės, vėjo, kas yra aktualu ir siejasi su aplinkosauga [...], vyksta diskusijos ir manau, kad tas sprendimas bus priimtas, o darbai tikrai nesustos“, – aiškino K.Mažeika.
Jo tikinimu, ministerijų jungimo klausimu buvo kalbėta su „valstiečių“ partijos vadovybe ir premjeru.
„Tos diskusijos yra ir turėtų tęstis. Tuo pačiu sutaupytume administracinių išteklių, sutelktume specialistus prie vieno darbo stalo ir turbūt daug labiau suefektyvėtų veikla“, – jungimo pliusus vardijo parlamentaras.
L.Balsys: premjeras įsižeidė kaip mažas vaikas
Visiškai priešingą poziciją dėl ministerijų konsolidacijos ir nuolatinio aplinkos ministerijos vadovo reikalingumo išdėstė Aplinkos apsaugos komiteto narys, opozicinių Seimo socialdemokratų frakcijos atstovas, Lietuvos žaliųjų partijos narys Linas Balsys. Pavaduojantis ministras, anot jo, yra kaip auklė, o ministerijai esą reikia tėvų.
Pakaitinis ministras yra kaip auklė.
„Ministras, jei yra savo ministerijoje, yra kaip tėvai, kurie rūpinasi strateginiais tikslais, tų tikslų įgyvendinimu. Pakaitinis ministras yra kaip auklė – rūpinasi, kad šiandien ministerija veiktų, niekas nesustotų, atsirastų parašas, kur reikia, pradėti projektai vyktų. Bet neatsiras tikrai nė prie vieno pavaduojančio ministro naujų projektų, naujos strategijos, politinė lyderystė“, – aiškino parlamentaras.
Jo įsitikinimu, aplinkos ministrą surasti tik išrinkus naują Lietuvos prezidentą bus per vėlu.
„Aplinkos ministerijoj yra per daug problemų ir per daug įstrigusių dalykų, kad būtų galima atidėlioti, ar tai būtų vandens nutekamųjų įrenginių tvarkymas Lietuvos mastu, ar atliekų tvarkymas, renovacija įstrigusi. Miškų kirtimų klausimas yra labai opus ir pakibęs dėl to, kad nėra politinės lyderystės“, – pasakojo L.Balsys.
Parlamentaras aiškino nesuprantantis premjero motyvų nebeieškoti pretendento į aplinkos ministrus.
„Prezidentė pažiūrėjo labai atsakingai, premjeras pažiūrėjo neatsakingai, įsižeidė kaip mažas vaikas, apkaltino, kad vyksta kažkokios intrigos, ir dėl to nevykdys savo kaip premjero pareigų. Tai sunku protu suvokti“, – I.Gudžiūnaitės nepaskyrimo aplinkybes ir situaciją po to komentavo L.Balsys.
„Niekas ten labai nepersidengia ir nesutampa“
„Dar keistesnis pasiūlymas buvo išvis naikinti Aplinkos ministeriją, jungiant su Energetikos, kad tik nereikėtų siūlyti naujo kandidato, – kalbėjo Lietuvos žaliųjų partijos narys ir tikino, kad tokią idėją galima suprasti tik kaip pajuokavimą. – Dviejų tokių ministerijų jungimas yra absurdiškas, visiškai netinkamas ir darantis žalą Lietuvos ūkiui, aplinkosaugai, energetikai.“
Jis prieštaravo premjerui, teigiančiam, kad Aplinkos ir Energetikos ministerijų veikla persidengia.
„Niekas ten labai nepersidengia ir nesutampa, išskyrus vieną sritį, kuri vadinasi atsinaujinančios energetikos šaltiniai, kur ir viena ministerija, ir kita tuos klausimus sprendžia. Bet čia yra specifinis atvejis“, – tikino L.Balsys ir pridūrė, kad šiuo klausimu ministerijos gali bendradarbiauti.
„Visur kitur kaip tik sujungus ministerijas gali būti pažeistas galių ir viena kitos patikros balansas.
Aplinkos ministerija, kuri vykdo ir aplinkos apsaugos funkciją, iš esmės turėtų žiūrėti ir ginti aplinkos apsaugos interesus tais atvejais, kai pavyzdžiui, Energetikos ministerijos interesas būtų vykdyti kokį nors projektą, tarkime, tiesiant elektros laidus ar dujų vamzdį. Taip išeina, kad laidai ar vamzdis eina per saugomas teritorijas. Čia Aplinkos ministerija turi ginti aplinkos interesus [...], Energetikos ministerija turi savo interesą, kuo greičiau ir pigiau nutiesti laidus“, – pavyzdį pateikė politikas.
Jeigu ir aplinkos, ir energetikos sritis kuruos vienas ministras, L.Balsio manymu, „nebebus kam su kuo kalbėtis“.
Energetikos ministerija turi darbų iki kaklo
„Be to, Aplinkos ministerija nėra vien tik aplinkos apsauga ir apsaugos kontrolė. Yra ir kiti dalykai kaip teritorijų planavimas, atliekų tvarkymas – daugybė dalykų, kurie šitą ministeriją padaro labai svarbia“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto narys.
Jo įsitikinimu, galima būtų svarstyti apie Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų sujungimą, bet ir tai esą ne dabar kai vyksta Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimas su Europa.
„Energetikos ministerija turi savo aiškią vietą, darbų iki kaklo, kad tik tuos darbus spėtų, teisingai ir laiku padaryti, – tvirtino L.Balsys. – Nėra prasmės nieko jungti, nieko mes čia nesutaupysim. Už šito siūlymo nematau nieko kito išskyrus tuščią, vaikišką premjero ambiciją.“
S.Gentvilas: Ž.Vaičiūnas kompetentingas kitoje srityje
Kitas Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas premjero sprendimą nebeieškoti aplinkos ministro pavadino skandalingu.
„Beprasmiška ir skandalinga situacija, kad partija, kuri save vadina „žaliųjų“ partija, sako, kad jie neturės keturis ar penkis mėnesius aplinkos ministro“, – 15min teigė politikas.
Anot jo, laikinai aplinkos ministro pareigas einantis Ž.Vaičiūnas yra kompetentingas, bet kitoje srityje.
„Ž.Vaičiūnas gruodžio mėnesį pasirašė dalykus, pakištus jam be viešo svarstymo, ir neproporcingai išplėtė saugomas teritorijas Lietuvoje keliais šimtais ar keliais tūkstančiais hektarų.
Jeigu aplinkosauga yra prioritetas šitai partijai, tai jie turi turėt geriausią Lietuvoje specialistą. Ir premjeras po atstatydinimo sakė, kad turės už dviejų savaičių ar kitą savaitę. Bet, akivaizdu, neturi“, – kalbėjo S.Gentvilas.
„Valstiečių“ planas – Aplinkos ministerija Kaune
Komentuodamas idėją sujungti ministerijas, parlamentaras teigė, kad anksčiau tą patį yra siūlę liberalai, tačiau, anot jo, dabar tokios minties svarstyti rimtai negalima, nes reikia „tame turėti politiką“. Be to, toks sprendimas esą turi būti nuoseklus.
Nei Vyriausybė, nei valdantieji „valstiečiai“ programose nėra numatę prie ko nors prijungti Aplinkos ministeriją. Pagal valdančiųjų partijos programą, ji turėtų būti perkelta į Kauną.
Planą, kad reikėtų naikinti Energetikos ministeriją, nes ji esą buvo sukurta naujos atominės elektrinės statybai, 2016-ųjų lapkritį yra išdėstęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Energetikos ministerijos funkcijas jis siūlė perduoti atskiram Ūkio ministerijos departamentui.
