2018 05 15

Dviguba pilietybė: gali būti, kad kai kurie asmenys bus diskriminuojami

Formuluojant dvigubos pilietybės apibrėžimą, tikėtina, neišvengsime etninės diskriminacijos, LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyresnioji lektorė Eglė Verseckaitė-Grzeskowiak. Anot jos, tai būtina, kad pilietybė nebūtų dalijama visiems norintiems. Vis dėlto konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius tvirtina – valstybė laisva apsispręsti, ką laiko savo piliečiais, todėl apie diskriminaciją net neverta kalbėti.
Pasas
Pasas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Vienos iš formuluočių priėmimas gali kelti grėsmę valstybei

Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės komisija šiuo metu svarsto dvi formuluotes, kaip turėtų būti apibrėžta dviguba pilietybė. Pirmoji formuluotė nurodo, kad „gimimu įgytos pilietybės negalima prarasti prieš žmogaus valią“.

Antrasis variantas siūlo keisti 12-ąjį Konstitucijos straipsnį. Šiuo metu šis straipsnis nurodo, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Komisija siūlo formuluotę pakeisti – „išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytus atvejus, niekas negali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“

Anot Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, konstitucinės teisės eksperto V.Sinkevičiaus, nors dėl antrosios formuluotės galima diskutuoti, pirmoji – labai prasta. Kaip teigia profesorius, toks pasiūlymas reiškia, kad visi Lietuvos piliečiai (nepaisant jų gyvenamosios vietos) tuo pat metu galėtų būti ir kitos valstybės piliečiais.

„Mes atveriame kelią visiems Lietuvos gyventojams (nes absoliuti dauguma jų įgijo pilietybę gimimu) įgyti kitos valstybės pilietybę ir katu būti Lietuvos piliečiais. Tokia pataisa buvo siūlyta 2013 m. Tada visos politinės frakcijos, visos ministerijos ją atmetė kaip keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Per tą laiką, per penkmetį niekas nepasikeitė“, – akcentuoja V.Sinkevičius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius

Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys Žygimantas Pavilionis taip pat įsitikinęs, kad pirmosios siūlomos formuluotės derėtų atsisakyti. Antroji, politiko nuomone, daug tinkamesnė, nes tuomet Lietuvos pilietybė nebūtų skirta visiems ir būtų vadovaujamasi Konstitucinio Teismo nurodymais.

„Teismas aiškiai pasakė – pilietybė negali būti daugybinė, ji galima būti suteikta tam tikrais atskirais atvejais, kurie būtų nurodyti įstatyme. Pavyzdžiui, draugiškose šalyse gyvenantiems piliečiams“, – atkreipia dėmesį Ž.Pavilionis.

Ankstesnę dvigubos pilietybės formuluotę teismas pripažino diskriminuojančia

E.Verseckaitė-Grzeskowiak sutinka – dvigubos pilietybės formuluotė turėtų būti apribojanti. Vienas iš variantų, kaip minėjo Ž.Pavilionis, išskirti tam tikrų šalių piliečius, tačiau atkreipia dėmesį, E.Verseckaitė-Grzeskowiak, tokiu atveju neišvengsime diskriminacijos.

„Prisiminkime, buvo laikotarpis, kai lietuviams buvo gana lengva gauti tą dvigubą pilietybę. Tik buvo padaryta išimtis, kad negali jos gauti tie etninių Lietuvos mažumų atstovai, kurie repatrijavo iš savo etninės tėvynės. Ši sąlyga buvo ta, dėl kurios Konstitucinis Teismas paskelbė – tai etninė diskriminacija“, – primena E.Verseckaitė-Grzeskowiak.

E.Verseckaitė-Grzeskowiak atkreipia dėmesį, kad didžiausią apčiuopiamą naudą atneša tie emigrantai, kurie iš šalies išvykę daugiau kaip 10 metų ir turi dvigubą pilietybę

Jos teigimu, vienas iš variantų, kaip išvengti diskriminacijos, – iš formuluotės išimti žodžius „atskirais atvejais“. Tačiau E.Verseckaitė-Grzeskowiak įsitikinusi – didžioji dalis visuomenės ar net politikų norėtų grįžti prie ankstesnės formuluotės, kuri leidžia atsirinkti, kad suteikti Lietuvos pilietybę.

„Deja, tokiu atveju kažkokios etninės diskriminacijos formos tikrai bus. Žinoma, ją pavadinsime kitaip, susiaurinsime. Galbūt tai bus „draugiškos valstybės“, galbūt dar kažkas, bet tikrai įstatymas tada duotų daug daugiau galimybių negu toks skėtinis sprendimas“, – laidoje „LRT forumas“ tvirtina E.Verseckaitė-Grzeskowiak.

Siūlo dėmesį kreipti ne tik į neseniai emgiravusius

Liberalų frakcijos Seime seniūno pavaduotoja Aušrinė Armonaitė sutinka, kad tam tikrų grupių išskyrimą galima vadinti diskriminacija, tačiau taip pat galima pateikti kaip privilegijavimą. Jos nuomone, diskutuojant apie dvigubą pilietybę reikėtų atsižvelgti ne tik į žmones, kurie nori išsaugoti pilietybę.

„Yra ir kiti du dalykai, kurių reikėtų nepamiršti. Pirma, galimybė atkurti pilietybę. Kažkas dėl dabartinio reguliavimo jau atsisako Lietuvos pilietybės. Jiems šitas įstatymas vis dėlto turėtų numatyti galimybę atkurti pilietybę. [...] Be to, yra žmonės, gyvenantys Lietuvoje, sukūrę tarptautinę, mišrią šeimą, [...] kurie galbūt norėtų natūralizuotis pagal dabartinę tvarką. Logiškai, jie irgi turėtų turėti galimybę išsaugoti savo pilietybę“, – laidoje „LRT forumas“ sako A.Armonaitė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

Vis dėlto V.Sinkevičius atkreipia dėmesį – pati valstybė turi teisę apibrėžti, kas yra jos piliečiai, todėl tam tikrų šalių piliečių išskyrimo ar kitokių formuluočių negalima laikyti diskriminacinėmis: „Apie tai net neverta kalbėti. Antras dalykas, į kokius požymius turi atsižvelgti valstybė? Valstybė turi atsižvelgti, ar tai dera su jos nacionaliniu saugumu, kiek tai sutelkia tautą, kokios ateityje bus tokio sprendimo plačiau ar siauriau atverti duris dvigubai pilietybei pasekmės.“

V.Sinkevičiaus teigimu, jeigu būtų panaudota pirmoji formuluotė, kad „gimimu įgytos pilietybės negalima prarasti prieš žmogaus valią“, tai keltų grėsmę šalies saugumui: „Jeigu grįžtume prie formuluotės, kad tie asmenys, kurie gimimu įgyja pilietybę, negali jos netekti, tai ką tai reiškia? Atimame iš Seimo teisę reguliuoti dvigubos pilietybės klausimus. Apskritai Seimas negalėtų priimti jokio įstatymo, kad tas asmuo galėtų netekti pilietybės.“

Daugiausia naudos atneša seniai išvykę emigrantai

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyresnioji lektorė E.Verseckaitė-Grzeskowiak atkreipia dėmesį – nustatyta, kad emigrantai atneša naudos savo valstybėms, tačiau didžiausią apčiuopiamą naudą atneša tie emigrantai, kurie iš šalies išvykę daugiau kaip 10 metų ir turi dvigubą pilietybę: „Jie atneša daugiausia investicijų, daugiausia vystymosi, daugiausia progreso, daugiausia kažko, kas pakeičia gyvenimą provincijose ir įvairiose tokiose vietose.“

A.Armonaitė pritaria – į dvigubą pilietybę reikėtų žiūrėti kaip į galimybę, o ne kaip į grėsmę: „Taip, galima vartyti Konstituciją ir sakyti – šitą reikės pakeisti ir šitą, bet tai yra galimybė. Jeigu kalbame apie galimybę išsaugoti, apie galimybę atkurti pilietybę, mes sprendžiame dabartinę problemą, mes gesiname gaisrą penkeriems ar dešimčiai metų. Bet žiūrėkime 20 metų į priekį.“

Seimo narės nuomone, natūralizacijos procesas, išsaugant savo pilietybę, turi būti apsvarstytas: „Juk nekalbame apie grėsmingų valstybių piliečius. Mes kalbame apie tą patį euroatlantinį kriterijų. Jeigu norime Lietuvą matyti 30 ar daugiau metų į priekį, spręskime viską dabar.“

V.Sinkevičius sutinka – tai yra galimybė, kurią diktuoja realios problemos. Anot profesoriaus, šiuo metu Lietuva yra viena iš griežčiausiai dvigubą pilietybę reglamentuojančių šalių Europos Sąjungoje.

Pagal LRT TELEVIZIJOS laidą „LRT forumas“ parengė Vaida Kalinkaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų