2015 08 27

Dviguba pilietybė – išeitis ar saviapgaulė?

„Sprendimą dėl Danijos pilietybės priėmiau tikrai ne iš karto, delsiau, svarsčiau kelerius metus. Norisi būti ne svetima savoje šalyje, išlaikyti savo šaknis, todėl Lietuvos pilietybės praradimas būtų itin skaudus“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sako Lietuvoje jau daugelį metų negyvenanti ir netrukus Danijos pilietybę gausianti Erika. Dviejų vaikų mama tvirtina, kad jai būtų labai skaudu prarasti Lietuvos pilietybę, todėl tikisi, kad šalis priims reikiamas pataisas.
Danijoje gyvenanti Erika tvirtina, kad jai būtų labai skaudu prarasti Lietuvos pilietybę, todėl tikisi, kad šalis priims reikiamas pataisas
Danijoje gyvenanti Erika / Asmeninio archyvo nuotr.

Erikos įsitikinimu, praradus pilietybę jos požiūris į Lietuvą pakistų, tačiau ji jokiu būdu netaptų svetima.

„Dėl itin menkų galimybių Lietuvoje žmonės priversti palikti šalį, ieškoti geresnio gyvenimo svetur, o kai jį surandi, išlaikyti pilietybės Lietuva irgi nesuteikia galimybių“, – piktinosi moteris.

Dvigubos pilietybės priešininkų, abejojančių, kad tokie piliečiai nebus pakankamai lojalūs Lietuvai, ji klausia: ar Lietuva pakankamai lojali savo piliečiams, kad šie turi geresnio gyvenimo ieškoti svetur?

Nebėra trijų milijonų

Diskusija dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje tęsiasi bene dešimtmetį, įgaudama pagreitį paskelbus antrojo nepriklausomos Lietuvos istorijoje gyventojų surašymo duomenis, kurie patvirtino, kad itin daug piliečių̨ Lietuvoje jau nebegyvena. Nors per surašymą̨ dar buvo trys milijonai, jau po metų, 2012 m. pavasarį, Lietuvos gyventojų skaičius smuktelėjo dar žemiau.

Dvigubos pilietybės šalininkai teigia, kad nuoseklus Lietuvos gyventojų mažėjimas turėtų paskatinti valdžios atstovus keisti požiūrį į dvigubą pilietybę, priešininkai savo ruožtu atšauna, kad žmogus negali tarnauti dviem ponams.

Turime matyti čia gyvenančiųjų interesus. Reikia pagrįsti, kodėl Lietuvai reikalinga dviguba pilietybė.

Lietuvoje pilietybės įgijimo ir netekimo reikalavimus apibrėžia Konstitucija ir Pilietybės įstatymas. Šis įstatymas numato, kad Lietuvos pilietis tuo pačiu metu negali būti ir kitos valstybės piliečiu, t.y. draudžiama dviguba pilietybė, išskyrus labai konkrečius įstatyme numatytus atvejus.  Kodėl ir ar reikėtų drausti dvigubą pilietybę, diskutuoja ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių politikai ir ekspertai.

„Turi lemti ne emocijos, o racionalumas“

Buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Vytauto Sinkevičiaus įsitikinimu, dviguba pilietybė turi būti naudinga ne tik išeiviams ar dėl ekonominių priežasčių išvykusiems iš šalies žmonėms: „Turime matyti čia gyvenančiųjų interesus. Reikia pagrįsti, kodėl Lietuvai reikalinga dviguba pilietybė.“

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus teigimu, dvigubos pilietybės įteisinimo klausimus turi lemti ne emocijos, o racionalūs argumentai. Seime surengtoje konferencijoje „Dviguba pilietybė. Kaip tai valgoma?“ jis tvirtino, kad yra daug neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, dėl dalyvavimo rinkimuose ir teisės būti išrinktiems.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis