Į 15min redakciją Skirmantas kreipėsi tikėdamasis, kad jo asmeninės istorijos paviešinimas padės ne tik jam, bet ir kitiems į panašią situaciją pakliuvusiems tėvams.
Nuo kovo 16 dienos, užsidarius vaikų darželiams, Skirmanto mergaičių šeimos gydytoja išrašė jam nedarbingumą. Kovo mėnesį dvejų sulaukusias dvynes valstybinis lopšelis-darželis priims tik nuo naujų mokslo metų pradžios, tad „apšilimui“, kaip įvardijo pats pašnekovas, Skirmantas dukreles nusprendė leisti į privatų Kaune veikiantį vaikų dienos centrą „Pabiručių pasaulis“.
„Sodra“ patvirtino išmokų Skirmantui mokėjimą, nuo kovo 16 iki balandžio 14 dienos jam skirtos dvi išmokos. Tačiau gegužės 6 dieną dvynukių tėvas sulaukė „Sodros“ specialistės skambučio. Ši paprašė atsiųsti sutartį su darželiu, kurį iki karantino lankė dukros. Vyras tai ir padarė, tačiau iš „Sodros“ nesulaukė jokios žinios.
Panaikinti nedarbingumą pasiūlė darbdaviui
Gegužės 11 dieną „Sodra“ susisiekė su Skirmanto darbovietės buhaltere. Jai atsiųstas toks pranešimas: „Atsižvelgiant į tai, kad jūs 2020-04-30 pateikėte pranešimą ligos išmokai skirti už laikotarpį 2020-04-14–2020-04-30, asmenį gydantis gydytojas neturi galimybės anuliuoti nepagrįstai išduoto nedarbingumo pažymėjimo, todėl prašome jūsų panaikinti NP-SD2 pranešimą, patvirtinantį (šioje vietoje pateiktas Skirmanto vardas ir pavardė – aut. past.) laikinąjį nedarbingumą dėl ligonio slaugymo (epideminės situacijos) už laikotarpį 2020-04-14–2020-04-30, kad būtų galimybė anuliuoti nepagrįstai išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Vadovaujantis Atviros informavimo konsultavimo orientavimo sistemos duomenimis, vaiko priežiūros sutartis su ugdymo įstaiga nepatenka į šį sąrašą, todėl elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduotas nepagrįstai“.
Kaip 15min teigė Skirmantas, „Sodra“ tokiu būdu svetimomis darbdavio rankomis bandė išspręsti klausimą – anuliuoti jam išduotą biuletenį atbuline data.
„Darbdavys tai daryti atsisakė, nes kokiu pagrindu jis taip turėtų pasielgti? Aš juk nedirbau tą laikotarpį. Skambinu aiškintis su „Sodra“ ir gaunu žodinį paaiškinimą, kad biuletenis bus anuliuotas, nes, vadovaujantis teisės aktais, jis negalėjo būti išduotas: darželis nėra ugdymo įstaiga, o vaikų priežiūros įstaiga. Sakau, jūs man ramiu tonu aiškinat, kad dabar aš beveik mėnesį nuo balandžio 14 dienos liksiu „durniaus vietoj“ be pajamų? Sako: „Na taip...“, – diskusiją su „Sodros“ atstovais perteikė Skirmantas.
Pareikalavo grąžinti išmokėtus pinigus
Gegužės 19 dieną jis sulaukė oficialaus rašto su sprendimu nebemokėti išmokų bei specialisto skambučio su paaiškinimu ir bandymu pasakyti, kad ir jau spėtas išmokėti išmokas reiktų grąžinti.
„Tiesiog pasakiau, kad viską, ką man nori pranešti, praneštų raštu, jog galėtume kalbėtis teisine kalba. Aš visa tai traktuoju kaip smūgį šlapiu skuduru per veidą iš valstybės pusės ir demotyvaciją būti pilietišku, mokėti mokesčius ir t.t. Kodėl negali ministerijos ar „Sodros“ „genijai“ susižiūrėti teisės aktų ir juos adaptuoti prie esamos neeilinės situacijos? Juk biuleteniai naudojami ne pagal tiesioginę paskirtį, o kaip priemonė padėti šeimoms su mažamečiais neeilinės situacijos metu.
Arba jei jau dėl kažkokių priežasčių tam tikra grupė tėvų šia priemone negali pasinaudoti, kas, mano supratimu, būtų visiška diskriminacija, – suformuoti iškart aiškią tvarką, kas gali ir kas negali šia priemone pasinaudoti, o ne po mėnesio pradėti ieškoti, kam nebemokėti, ir dar atsiimti tai, kas jau sumokėta. Gal reikia surinkti biudžetą rugpjūčio išmokoms po 200 eurų, tai yra, balsų pirkimui?“, – ironizavo Skirmantas.
Gegužės 27 dieną jis dar nebuvo grąžinęs „Sodrai“ gautų išmokų. Tikina to nedarysiąs, nes taip ir negavo raštiško reikalavimo, kad turi tai padaryti. Per 20 darbo dienų jis gali apskųsti ir „Sodros“ sprendimą nemokėti išmokų dėl to, kad dukros lankė privatų darželį.
„Girdėjau dėl ruošiamų teisės aktų pataisų, nes šiek tiek pavyko ir pačiam prisidėti, kad ši problema būtų išgirsta Vyriausybėje ir tos pataisos atsirastų. Laukiu, kuo viskas pasibaigs. Jei užsitęs ir sprendimų nebus – skųsiu „Sodros“ raštą. Tam turiu laiko iki birželio 10 dienos“, – paaiškino Skirmantas.
„Sodra“ apgailestauja dėl padarytų klaidų
Susidariusią situaciją 15min pakomentavo tiek „Sodros“, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Pasak „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjo Sauliaus Jarmalio, prasidėjus karantinui, „Sodros“ specialistai skubiai turėjo priimti dešimtis tūkstančių sprendimų dėl ligos išmokų skyrimo, kad tėvai, prižiūrintys namuose mažamečius vaikus, kuo greičiau gautų išmokas.
Vienu laikotarpiu net 60 tūkst. tėvų gavo tokias išmokas, o apie 50 tūkst. jų ligos išmokas, prižiūrėdami vaikus, gauna iki šiol.
Apie 50 tūkst. tėvų ligos išmokas, prižiūrėdami vaikus, gauna iki šiol.
„Apgailestaujame, tačiau pasitaikė ir klaidų, kai išmokos, dėl laiku negautos informacijos, paskirtos neįvertinus visų aplinkybių, kaip antai, darželio statuso švietimo sistemoje. Esant ekstremalioms sąlygoms ir karantino laikotarpiu keičiantis teisiniam reguliavimui, kuriuo atsižvelgiama į gyventojų interesus ir esamuoju laiku sprendžiami anksčiau socialinio draudimo sistemoje nenumatyti atvejai, kartais pasitaiko ir dviprasmiškų situacijų.
Jeigu jau paskyrus išmoką gaunama papildoma informacija arba paaiškėja naujų aplinkybių, kaip antai darželio statusas, sprendimas skirti išmoką gali būti pakeistas. Sprendimas gali būti pakeistas ir pasikeitus taikomam teisiniam reguliavimui, pavyzdžiui, jeigu būtų priimtas sprendimas mokėti išmokas visų darželių, nepriklausomai nuo jų statuso, nelankiusių vaikų tėvams“, – paaiškino S.Jarmalis.
Anot jo, užtikrindami išmokų skyrimą pagal galiojančius teisės aktus, „Sodros“ specialistai siekia bendradarbiauti su klientais, gauti informacijos apie išmokų skyrimui svarbias aplinkybes tiek iš ugdymo įstaigų, medikų, darbdavių, tiek ir iš pačių išmokų gavėjų, bei tuo pačiu gyventojams ir darbdaviams suteikti aktualią informaciją. Juk, S.Jarmalio teigimu, pirmiausiai nedarbingumo pažymėjimas svarbus darbuotojo ir darbdavio santykiams – pagrindžia darbuotojo neatvykimą į darbą.
„Nors konkrečios situacijos komentuoti negalime dėl asmens duomenų apsaugos, apgailestaujame dėl patirtų nepatogumų ir tikime, kad bus priimtas gyventojo lūkesčius atitinkantis sprendimas“, – vylėsi „Sodros“ atstovas.
„Sodra“ teisės aktus pritaikė tinkamai
Komentarą 15min suteikė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė.
Pasak jos, pagal šiuo metu galiojantį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą karantino metu nedarbingumą sveiko vaiko priežiūrai ir ligos išmoką gali gauti tie tėvai, įtėviai, globėjai, o atskirais atvejais, ir seneliai, kurie yra drausti ligos socialiniu draudimu ir kuriems atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką arba pagal specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia iki 21 m. O ar vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ar specialiojo ugdymo programą (vaiko negalios atvejais), įrodo mokymosi sutartis atitinkamai programai.
„Tačiau mokymosi sutartis gali būti sudaroma tik tarp vaiko atstovų ir švietimo teikėjo. Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas, nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą. Tokie švietimo teikėjai registruojami Švietimo ir mokslo institucijų registre. Jeigu įstaigos ar fizinio asmens nėra šiame registre, net jeigu ir sudaryta ugdymo sutartis, nelaikoma, kad vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ar specialiojo ugdymo programą. Tai reiškia, kad šiuo atveju „Sodra“ teisingai pritaikė galiojančius teisės aktus“, – paaiškino ministerijos atstovė.
Suprasdami situaciją, inicijuoja pataisas
Vis dėlto, anot jos, suprasdama situaciją, kurioje ne dėl savo kaltės atsidūrė tėvai karantino metu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skubos tvarka inicijavo įstatymo pakeitimus, kad karantino metu atsiradus būtinybei prižiūrėti vaikus iki pirmos klasės, būtų galima skirti nedarbingumą ir ligos išmoką, neatsižvelgus į švietimo teikėjo registraciją ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas (dėl pradinio ir specialiojo ugdymo nuostatos liktų tos pačios).
„Vyriausybė tokiam mūsų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – aut. past.) siūlymui jau pritarė, tačiau pataisos turi būti priimtos Seime ir pasirašytos prezidento. Tėvams ar globėjams, kurių vaikai lankė panašaus tipo „neregistruotus“ darželius ir kurie turėjo neapmokėtą nedarbingumą vaiko priežiūrai, ligos išmokos bus paskirtos atgaline tvarka nuo karantino pradžios už visą nedarbingumo laikotarpį. Pabrėžtina, kad tokie keitimai galiotų tik ekstremaliosios situacijos ar karantino metu ir baigtųsi atšaukus bent vieną iš jų“, – paaiškino E.Samoškaitė.
