Matematikos valstybinis brandos egzaminas pastaruoju metu sukėlė ginčų. Nors atestatui gauti egzaminas nebūtinas, nuo šių metų jis tapo privalomas norintiems įstoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas. Toks valdininkų sprendimas sukėlė dalies moksleivių, kurie renkasi humanitarines studijas, nepasitenkinimą.
Šiais ir kitais metais abiturientai, norintys pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, matematikos egzaminą turės išlaikyti bent patenkinamu lygiu (surinkti 16 balų).
Kai kurie moksleiviai egzaminą laikė tik norėdami išbandyti jėgas
Pirmieji moksleiviai, egzaminą laikę Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinėje mokykloje, jos patalpas paliko praėjus vos kiek daugiau negu valandai nuo egzamino pradžios. Vienas pirmųjų patalpas palikęs Eduardas sakė parašęs, kiek žinojo, ir besitikintis išlaikyti.
„Buvo gana sunku, bet kiek mokėjau, atsakiau. (...) Kokius 10 taškų gal surinkau. Bet netikėto nieko kaip ir nebuvo. Aišku, aš B lygiu lankau, tai buvo neaiškių A lygio klausimų“, – teigė Eduardas.
Abiturientas sakėsi laikęs egzaminą, nes norėjo išbandyti savo jėgas.
Kokius 10 taškų gal surinkau. Bet netikėto nieko kaip ir nebuvo. Aišku, aš B lygiu lankau, tai buvo neaiškių, A lygio klausimų.
„Tiesiog norėjau pasibandyti. Matematika man 10–11 klasėj neblogai sekėsi. Galvojau, pabandysiu, gal išlaikysiu. Būtų geriau į nemokamą įstoti. Nes be matematikos neįmanoma“, – teigė vaikinas.
Taip pat nepraėjus nė pusantros valandos egzamino patalpas palikusi Evelina teigė, kad besiruošiant egzaminui jai teko spręsti ir sunkesnių užduočių.
„Užduotys vidutiniškos. Yra ir sunkiau, ir lengviau. Bet gal net mokykloj, kiek sprendžiam, sunkiau būdavo. Tikrai net neužtrukau ilgai, nebuvo egzaminas labai sudėtingas. Manau, pasirodžiau normaliai“, – sakė Evelina.
Kaip ir Eduardas, Evelina sakė norėjusi išbandyti savo jėgas.
„Aš tiesiog norėjau išbandyti save. Man to egzamino kaip ir nereikia, tiesiog aš norėjau pasibandyti, pasižiūrėti, kaip seksis. O dėl sistemos pasikeitimo nežinau, tai daro abiturientams šiek tiek sudėtingesnes sąlygas, bet net nebesistebiu, kad taip keičiasi viskas“, – teigė Evelina.
Kita moksleivė Jolanta po egzamino sakė, kad jai buvo sunku, bet čia pat svarstė, kad galbūt tai buvo todėl, kad matematiką mokėsi B lygiu ir laikė egzaminą tik todėl, kad tikisi įstoti į valstybės finansuojamą vietą.
„Iš tiesų man buvo gana sunku. Kadangi mokiausi B lygiu, man buvo gana sunku ir pasirodė, kad galbūt 2015 m. egzaminas buvo šiek tiek lengvesnis. Nors manau, kad išlaikysiu“, – sakė moksleivė.
Jos teigimu, užduočių sunkumas buvo normalus. Moksleivė pažymėjo, kad visiems užduotys buvo vienodos ir visi turėjo įrodyti, kad gali jas išspręsti.
„Aš pati nelabai džiaugiuosi sistema, kad visi turi laikyti, norėdami į nemokamą vietą įstoti. Bet gal taip geriau“, – teigė Jolanta.
Dar vieno abituriento Justo teigimu, užduotys buvo gana lengvos tiems, kurie ruošiesi, tačiau jose buvo paslėptų „kabliukų“.
„Tikrai užduotys buvo naujoviškos, su kabliukais. Pavyzdžiui, buvo užduotis, kurioje buvo paslėpta ritulio išpjova, aš jos nepastebėjau. Eidamas su kolegomis pasitariau, kad vis dėlto ten buvo išpjova. Bet apskritai egzaminas buvo vidutiniško sunkumo. Išlaikysiu“, – sakė jis.
„Nežinau, dėl ko yra padarytas tas privalomas egzaminas stojant į valstybės finansuojamas vietas. Daugumai ta matematika yra kirvis, kuris tiesiog tave numuša nuo nemokamo mokslo. Todėl manau, kad jis neturėtų būti privalomas“, – pridūrė Justas.
Taip pat šioje mokykloje egzaminą laikęs Martynas sakė tikėjęsis, kad egzaminas bus lengvesnis.
„Kadangi tikėjausi labai lengvo, kaip pirmais metais reikalaujamo į valstybės finansuojamas studijas, tai toks jis nebuvo. Tačiau neaptikau nieko, ko nebūtume mokęsi. Visus uždavinius pagalvojus tikrai galima išspręsti. Į maksimalų įvertinimą nepretenduoju, tačiau esu patenkintas tuo, kaip parašiau“, – sakė Martynas.
Jis sakė manantis, kad reikalauti iš visų valstybės finansuojamose vietose studijuoti norinčių jaunuolių matematikos egzamino išlaikymo yra šiek tiek neteisinga, nes ne visos studijos yra tiesiogiai susijusios su pačia matematika.
„Kita vertus, sutinku, jog matematika yra vienas mokslų, kurio egzaminai turėtų būti privalomi, nes jis yra mokomas nuo pat pirmos klasės, galbūt išskyrus menus norintiems studijuoti jaunuoliams“, – svarstė Martynas.
„Manau, kad egzaminui skiriama ryškiai per daug laiko. Ir ne tik šiam egzaminui. 3 valandos išspręsti 23 uždavinius, o ypač parašyti vos 500 žodžių rašinį per 4 valandas yra didžiulė prabanga, kuri, manau, neturėtų būti suteikta“, – pridūrė jis.
Kai kuriems moksleiviams užduotys pasirodė netgi per lengvos.
„Absoliučiai visas egzas vos ne B lygio. Galėjau B lygiu mokytis, kad išlaikyčiau šitą egzą“ – tokią vieno abituriento kitam garsiai ištartą frazę nugirdo 15min žurnalistas.
Valstybinio matematikos brandos egzamino užduotį sudarė trys dalys, buvo galima surinkti 60 taškų. Pirmą užduoties dalį sudarė 10 uždavinių su pasirenkamais atsakymais, už kurių kiekvieną buvo skiriama po vieną tašką. Antrą dalį sudarė trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai. Už antros dalies uždavinius buvo skiriama 12 taškų. Trečioje užduoties dalyje buvo atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai.. Iš viso ši užduoties dalis įvertinta 38 taškais.
Bandomasis egzaminas išgąsdino
Vasario mėnesį bandomojo matematikos egzamino užduotis, kurias parengė projekto egzaminatorius.lt specialistai, atliko per 4 tūkst. abiturientų. Trečdalis iš jų egzamino neišlaikė.
Tokie rezultatai paskatino sunerimti ir moksleivius, ir tėvus. Nacionalinio aktyvių mamų sambūris netgi išplatino viešą pareiškimą, kuriame buvo paminėta, kad moksleiviai bijo neišlaikyti matematikos valstybinio brandos egzamino, o tėvai jiems masiškai samdo korepetitorius. Tačiau švietimo specialistai tikina, kad išlaikyti egzaminą nebus sunku, kadangi išlaikymo kartelė sumažinta iki 16 proc.
Paprastai matematikos valstybinį brandos egzaminą rinkdavosi apie 40 proc. moksleivių. Šiemet jį laikyti ketino 18 781 mokinys (55,71 proc.).
