„Dzūkijos vandenims“ už papildomą aplinkos taršą gesinant gaisrą Alytuje gali tekti mokėti 780 tūkst. eurų

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija trečiadienį apie gaisrą Alytaus padangų perdirbimo gamykloje pasikvietė pasikalbėti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką.

LSDP frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas pranešė, kad Aplinkos ministerijai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas „jau nubaudė“ „Dzūkijos vandenis“ 780 tūkst. eurų „bauda už aplinkos taršą“ tada, kai gaisras dar buvo gesinamas. Tačiau K.Mažeika tai neigė.

„Apie paskutinį faktą jokių duomenų neturiu. Taip nėra. Fakto tokio neturiu“, – aiškino ministras ir prašė J.Sabatausko pateikti faktus, jei tvirtina tokius dalykus.

J.Sabatauskas pasitikslino ir pranešė, kad išrašyta ne bauda, o mokestis už papildomą taršą. Tačiau suma esą dėl to nesikeičia.

Tada ministras pripažino, kad taip būti galėjo, o mokestis įmonei esą skirtas dėl to, kad paskui minimą sumą būtų kaip išsireikalauti iš „Ekologistikos“ savininko.

Socialdemokratų frakcijos susitikimas su aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrais

+6

Kita vertus, jis neneigė, kad sprendimą leisti gaisro gesinimui panaudotą vandenį į Nemuną, kai jo per savo valymo įrenginius, baimindamiesi, kad jie bus sugadinti ilgam, neleido „Dzūkijos vandenys“, savivaldybės ekstremalių situacijų komisijoje palaimino tas pats Aplinkos apsaugos departamentas, kuris dabar skaičiuoja papildomą mokestį savivaldybės įmonei.

Pradėtas tarnybinis vidinis tyrimas.

„Dzūkijos vandenų“ direktorius Jurijus Červiakovskis 15min patikslino, kad mokestis dar neišrašytas, tik paskaičiuotas.

„Preliminariai paskaičiavo Aplinkos apsaugos departamentas padarytą žalą. Mums nieko nenurodyta. Mes baigėme leisti taršą į Nemuną, visi rodikliai atsistatė dabar ir aplinkosauga paskaičiavo už tą laikotarpį, kai buvo, koks būtų mokestis. Niekas sąskaitos jokios dar neišrašė. Vyksta elektroninis susirašinėjimas. Ar ją mums skaičiuos, ar neskaičiuos, mes nežinome“, – aiškino J.Červiakovskis.

Pasak jo, dabar visa įmonės apyvarta tesiekia apie 4,5 mln. eurų, todėl paskaičiuota suma yra labai reikšminga – „maždaug ketverių metų pelnas“.

Pradėti vidiniai tyrimai

Aplinkos ministras K.Mažeika pranešė, kad ministerijoje pradėti vidiniai tyrimai ir bus išsiaiškinta, kodėl gaisrui Alytuje gesinti panaudotą vandenį pirmomis gaisro dienomis Aplinkos apsaugos departamentas leido leisti į Nemuną. Kol kas Aplinkos apsaugos departamento Alytaus skyriaus vadovybė nušalinta.

„Pradėtas tarnybinis vidinis tyrimas dėl vandens tyrimų, kas tokius sprendimus priėmė leisti vandenį ar neleisti, kokie tyrimai ir kokia eiga buvo atlikta“, – kalbėjo ministras.

Klausiamas, ar pats prisiims atsakomybę dėl leidimo pilti gaisro gesinimui naudotą vandenį į Nemuną, ministras tikino, kad tai – ne jo sprendimas, o Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų.

Ministras žadėjo, kad tokie sprendimai bus įvertinti, nors pirminiai tyrimai ir rodė, kad vandens užterštumo rodikliai smarkiai viršija normas.

Vandenį tiria pakartotinai

Pasak K.Mažeikos, dabar sukaupta apie 50 tonų vandens, bet gesinant gaisrą jo į aplinką ištekėjo kur kas daugiau, todėl, jei jis būtų toks pavojingas, kaip teigia Alytaus meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis, poveikis gamtai esą jau būtų matomas.

Pasak jo, vandens tyrimų duomenų skirtumus galėjo lemti tai, kad vanduo tyrimams buvo imtas iš skirtingų vietų.

Dabar, pasak ministro, visas vanduo yra perpumpuotas iš rūsių į uždaras talpas, paimti jo mėginiai pakartotiniams tyrimams.

„Manau, turėsime patikimus rezultatus ir bus galima palyginti“, – kalbėjo jis.

K.Mažeikos teigimu, reikės įvertinti, kiek galutinai kainuos vandens valymas, nes pasiūlymų kainos esą skiriasi nuo 100 tūkst. iki 1,5 mln. eurų.

Ministras pripažino, kad po gaisro pradėjus tikrinti kitas padangų perdirbimu užsiimančias įmones laikinai sutriko padangų priėmimas iš gyventojų, tačiau tai esą laikina problema.

Antradienį premjeras Saulius Skvernelis sukritikavo Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento atstovų neįgalumą likviduojant gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje padarinius.

Jis taip pat paragino aplinkos ministrą priimti „ryžtingus sprendimus“ ir perimti darbus iš šios ministerijai pavaldžios įstaigos Alytaus valdybos.

Biometriniai tyrimai kainuos 350 tūkst. eurų

A.Veryga tvirtino, kad komunikuoti tokiais atvejais reiktų per vieną šaltinį. Tam, pasak jo, ir yra savivaldybės ekstremalių situacijų komisija.

Ministras sakė padedantis organizuojant toksikologinius tyrimus ugniagesiams, tačiau akcentavo, kad skubėti nereikia, nes reikia žinoti, ko ieškoti.

„Preliminariai esame pasiskaičiavę, kiek tai kainuotų“, – sakė jis, bet sumos nenurodė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Ministras nurodė, kad ketinama tikrinti 30 ugniagesių sveikatą, nes visų tikrinti visai nebūtina. „Jei rasti sutrikimai pas 30, tai aišku, kad ir kitų sveikatą reikia stebėti“, – teigė jis.

Kol kas, ministro teigimu, preliminariai skaičiuojama, kad biomonitoringo tyrimams planuojama skirti 350 tūkst. eurų.

Kai pradeda komunikuoti penkiolika profesorių, tai jie apie tuos pačius dioksidus turi skirtingą nuomonę. Tai kuris yra labiau profesorius?

Taip pat ministerija, anot A.Verygos, ketina išplatinti rekomendacijas, kokius sveikatos pokyčius stebėti, ką tikrintis profilaktiškai. Tačiau kol kas, ministro manymu, nereikia kelti panikos.

„Kai pradeda komunikuoti penkiolika profesorių, tai jie apie tuos pačius dioksidus turi skirtingą nuomonę. Tai kuris yra labiau profesorius?“ – kalbėjo A.Veryga, bet LSDP frakcijos seniūnas J.Sabatauskas priminė, kad patys Visuomenės sveikatos centro darbuotojai anksčiau Seime pasakojo, kad nutikus nelaimei imtasi ieškoti knygų ir informacijos apie galimas grėsmes.

„Kiekvienai medžiagai algoritmo turėti neįmanoma. (...) Juk ir padangų sudėtis keičiasi, normalu, kad žmonės domisi“, – teigė jis.

J.Sabatauskas pradėdamas posėdį tikino, kad šis gaisras parodė, kad dega ne padangos, o Lietuvos valdžia, nesugebėjusi deramai reaguoti į nelaimę.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. Anksčiau buvo teigiama, kad preliminariais vertinimais aplinkai gali būti padaryta daugiau nei 5 mln. eurų siekianti žala.