ES ministrai diskutavo dėl ES Tarybos sprendimo dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų įtraukimo į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatose apibrėžtas nusikaltimų sritis.
Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, Lietuva palaiko ES iniciatyvą išplėsti ES nusikaltimų sąrašą bei harmonizuoti neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos kriminalizavimo taisykles, kadangi nesant bendro požiūrio ir teisinio reglamentavimo, valstybės narės savarankiškai negalės pasiekti efektyvių rezultatų šioje srityje.
E.Dobrovolskos teigimu, interneto sukuriamas nevaržymo efektas sudaro palankias sąlygas sparčiai plisti neapykantos kalbai skaitmeninėje erdvėje, nes tariamas anonimiškumo ir nebaudžiamumo jausmas mažina žmonių susilaikymą nuo tokių nusikaltimų. Ministrė savo pasisakyme atkreipė dėmesį, kad ES neapykantos kalbos kriminalizavimo taisyklės šiandien – brutalios agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje – aktualios kaip niekad.
„Privalome užtikrinti, jog kiekvienas ES pilietis jaustųsi oriai ir saugiai, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, religijos ar kitų kriterijų. Karinė agresija Ukrainos atžvilgiu taip pat kelia neapykantos retorikos bangą iš Rusijos ir Baltarusijos pusės. Dar vienas neraminantis aspektas yra tai, kad prasidėjus Putino ir Lukašenkos agresijai prieš Ukrainą, socialinėje ir viešojoje erdvėje pasirodė daug neapykantos retorikos nukreiptos rusakalbių atžvilgiu. Negalima leisti, kad šių režimų vykdoma politika būtų priskiriama visiems rusų kalba kalbantiems žmonėms. Neapykantos kalbos skatinimas yra puikus įrankis Putino karo propagandai“, – akcentuoja E.Dobrovolska.
Dar 2020 m. EK Pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat savo pranešime yra akcentavusi, jog šiuo metu nėra teisinio pagrindo neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus kriminalizuoti ES lygmeniu, todėl Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo dabartinis ES nusikaltimų sąrašas turėtų būti plečiamas, siekiant užtikrinti bendras taisykles, apibrėžiančias nusikalstamas veikas bei sankcijas, kurios būtų taikomos visose ES valstybėse narėse.
ES ministrų pritarimas šiai iniciatyvai leistų užtikrinti, kad sunkaus pobūdžio rasizmo ir ksenofobijos apraiškos būtų užkardomos veiksmingomis, proporcingomis baudžiamosiomis sankcijomis visoje ES.
Teisingumo ir vidaus reikalų tarybą sudaro visų ES valstybių narių teisingumo ir vidaus reikalų ministrai. Tarybos posėdžiai paprastai rengiami kas tris mėnesius.