„Puikiai suprantame, ypač šią dieną, kad mes turime pilkųjų laukų, ką mini ir prezidentas, ir Vyriausybė, kuriuos reikia sutvarkyti – tai yra Partnerystės įstatymas, mes turime vis dar nepriimtą translyčių įstatymą, taip pat turime teisminius procesus“, – spaudos konferencijoje Švedijos ambasadoje Vilniuje, minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją, kalbėjo E.Dobrovolska.
Ji teigė besitikinti, kad Seimo pavasario sesijoje bus pateiktas Partnerystės įstatymo projektas. Tačiau, kada jis būtų priimtas, ministrė įvardyti nesiryžo, nes esą gali užtrukti visų suinteresuotų grupių diskusijos.
Tačiau palaikymas LGBT bendruomenei, pasak jos, yra ir iš ministerijos, ir iš Vyriausybės. Tą esą įrodo ir ant Teisingumo ministerijos balkono iškelta LGBT vėliava.
„Lietuvoje tilpsime visi“
Kalbėdama apie šeštadienį vykusį taip vadinamą „Didįjį šeimų gynimo maršą“ ir prezidento Gitano Nausėdos išplatintą šeimų sveikinimą, ministrė komentavo trumpai: „aš manau, kad Lietuvoje tilpsime visi“, – sakė ji.
Jos teigimu, Lietuvoje vis dar egzistuoja neapykantos nusikaltimai, todėl sakyti, kad Lietuvoje nėra vietos diskriminacijai, kol kas nėra tikslinga.
„Šiandien išreikšti palaikymą LGBT bendruomenei be galo svarbu“, – sakė ji.
Anksčiau 15min rašė, kad G.Nausėdos vaizdo įraše šeštadienį išsakyta žinutė dėl Partnerystės įstatymo ir LGBT teisių susilaukė skirtingų vertinimų.
Šiandien išreikšti palaikymą LGBT bendruomenei be galo svarbu.
Perdavęs vaizdo sveikinimą vadinamojo šeimų maršo dalyviams prezidentas pareiškė, kad valstybė privalo sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbdama jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą ir kitus dalykus.
Vis dėlto jis tvirtino, kad tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos, kur teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko šeimų maršo nevadino homofobišku ir prezidento žinutę vertino teigiamai.
„Prezidentas supranta, kad partnerystės institutas turi būti priimtas mūsų šalyje, ir tai jau yra gerai. O koks jis bus – Seimas turėtų padaryti savo darbus ir priimti tokį įstatymą, kurio reikia Lietuvai“, – kalbėjo jis.
Lietuva neprogresuoja
Gegužės 17-ąją, minint tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją (angl. akronimas „IDAHOT“), tarptautinė LGBT teisių organizacija „ILGA-Europe“ paskelbė LGBT teisių indeksą ir „Vaivorykštės“ žemėlapį.
Jame Lietuva, kaip ir pernai, užima 34-ąją vietą iš 49. Tačiau tai, pasak LGL vadovo, nėra itin džiuginantys skaičiai, stovime vietoje.
„Yra 73 pozicijos, iš kurių tik 16-oje Lietuva gavo taškų. Pagalvokite, kiek namų darbų reikia padaryti Lietuvai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V.Simonko.
„Lietuva atrodo stabiliai, bet be jokio progreso. Taigi vienas dalykas, kas mane neramina, tai, kad mes esame apsupti šalimis, kurios tikrai nelabai gerai pasižymi LGBT teisėmis, tai yra Latvija, Lenkija, Rusija, Baltarusija“, – nerimą išsakė jis.
Pasak jo, nesinorėtų, kad tokia erdvė įtrauktų ir Lietuvą bei paskatintų ją nieko nedaryti arba padaryti žingsnį atgal.
„Aš tikiuosi, kad ta diskusija, kuri vyksta dabar dėl LGBT teisių, paskatins visuomenę, dalį mūsų bendruomenės tikėtis, kad pokyčiai turi įvykti dabar, o ne kada nors vėliau“, – lūkestį išsakė jis.
COVID-19 pandemijos akivaizdoje, kaip parodė ir tarptautinės LGBT teisių organizacijos „ILGA-Europe“ paskelbta ataskaita, didelių pokyčių nematyti nei Lietuvoje, nei daugelyje kitų Europos šalių.
Visą ataskaitą rasite – čia.
„Mes matome, kad šalys ir Vyriausybės gali tiesiog sustoti, nieko daugiau nedaryti. O tada LGBT klausimai dings iš politinės darbotvarkės“, – teigė V.Simonko.
Lietuva atrodo stabiliai, bet be jokio progreso.
Pasigenda Vyriausybės iniciatyvos
V.Simonko tikisi, kad užteks drąsos ir politinės valios priimti Partnerystės įstatymą.
„Geriau, aišku, jį priimti geresnį, bet, be abejo, aš puikiai suprantu, kad mes turime eiti link susikalbėjimo su kita Lietuva“, – teigė jis.
Esą šiuo metu pastebima, kad formuojasi dvi Lietuvos, viena kovojanti už LGBT teises, kitą – už visai kitas vertybes, prieš LGBT bendruomenės teises.
„Mes to nenorėtume, manau, kad mes turime daryti taip, kad visi būtume lygūs Lietuvoje“, – sakė jis.
Vis dėlto, diskusijos dėl LGBT teisių, pasak V.Simonko, vyksta jau 30 metų, todėl dabar jau norėtųsi ryškesnių pokyčių.
Tačiau, ar ateinančius ketverius metus jų iš tiesų bus, nėra aišku, mat dabartinė Vyriausybė savo programoje aiškiai nenumatė.
„Vyriausybė dabar nauja ir buvo labai atsakingas momentas, kai Vyriausybė galėjo priimti savo programoje konkrečių veiksmų, skirtų LGBT bendruomenei. <...>
Jeigu jūs atsidarysite Vyriausybės programą, jūs nesurasite nė vienos priemonės, skirtos mūsų bendruomenei, aš tada keliu klausimą, jeigu nėra Vyriausybės programoje nė vienos priemonės, kaip mes galime tikėtis pokyčių šioje šalyje bent keturiems metams?“ – svarstė jis.
Palaikymas iš Laisvės partijos
Palaikymo LGBT bendruomenė simbolinę dieną sulaukė ir iš Laisvės partijos. Ji Vilniaus Rotušės aikštėje įrengė vaivorykštės spalvomis nudažytą suoliuką, ant kurio kviečia gyventojus prisėsti ir nusifotogratuoti.
Galeriją galite matyti žemiau:
„Laisvės partija įsipareigoja ir toliau principingai ginti visų Lietuvos Respublikos piliečių lygiateisiškumą prieš įstatymą ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės“, – partijos feisbuko puslapyje cituojamas Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Ragina priimti įstatymą
Vilniuje Švedijos ambasados kiemelyje organizuotame renginyje Švedijos ambasadorė Inger Buxton savo šalies bei Norvegijos, Danijos, Suomijos, JAV, Airijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės ambasadorių, politikų ir verslo sektoriaus atstovų vardu išsakė paramą LGBT bendruomenei.
„Šiandien mes pabrėžiame, kad visi žmonės nusipelno galimybės gyventi be baimės, smurto ir diskriminacijos. IDAHOT diena yra apie žmogaus teises visiems; nepriklausomai nuo to, kas esame ir ką mylime. LGBT+ teisės yra žmogaus teisės,“ – teigė Švedijos ambasadorė Lietuvoje.
Ji ragino priimti Partnerystės įstatymą Lietuvoje bei pažymėjo, kad Švedija analogišką įstatymą priėmė 1995 metais.
„Mes taip pat leidžiame tos pačios lyties santuokas. Mūsų patirtis – tai gerai mūsų demokratijai, nes jei mes pripažįstame visų žmonių teises, turime turtingesnę ir labiau įsitraukusią visuomenę“, – žurnalistams sakė ambasadorė.
